Renkami parašai dėl Boriso Dauguviečio biusto iškėlimo iš viešosios erdvės Biržuose
Biržuose atsinaujino diskusija dėl prie Biržų kultūros centro stovinčio režisieriaus, dramaturgo ir aktoriaus Boriso Dauguviečio biusto. Visuomenė kviečiama pasirašyti peticiją, kuriuo raginama biustą su jame pavaizduotu Stalino atvaizdu iškelti iš viešosios erdvės ir perkelti į muziejinę-edukacinę aplinką.
Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad jų iniciatyva nėra nukreipta prieš B. Dauguviečio asmenybę, kūrybą ar jo reikšmę Lietuvos teatro istorijai. Priešingai – siūloma išsaugoti biustą kaip istorinę vertybę, tačiau pakeisti jo eksponavimo vietą.
„Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, išreikšdami pagarbą sovietinio genocido ir trėmimų aukų atminimui, palaikome iniciatyvą perkelti B. Dauguviečio biustą su Stalino atvaizdu iš viešosios erdvės prie Biržų kultūros centro“, – teigiama kreipimesi.
Parašus renkantys gyventojai siūlo biustą perkelti į muziejinę-edukacinę aplinką, kur jis galėtų būti pristatomas kaip istorinis eksponatas, kartu paaiškinant jo sukūrimo aplinkybes ir sovietmečio kontekstą.
Ginčas kilo dėl vienos detalės
B. Dauguviečio biustas sukurtas 1955 metais. Jo autoriai – skulptorius Rapolas Jakimavičius ir architektas Juozas Vaškevičius. Kūrinys įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2025 metais Vilniaus miesto savivaldybė jį perdavė Biržų rajono savivaldybei, o šiemet biustas pastatytas prie Biržų kultūros centro.
Tačiau visuomenės dėmesį patraukė B. Dauguviečio biusto atlape pavaizduotas Stalino premijos laureato medalis, kuriame matomas sovietų diktatoriaus Josifo Stalino atvaizdas.
B. Dauguvietis 1947 metais buvo apdovanotas Stalino premija už spektaklį „Priešai“. Būtent šis apdovanojimas pavaizduotas biuste.
Dėl šios detalės Biržuose kilo diskusijos, ar sovietmečiu sukurtas kūrinys, kuriame matomas Stalino atvaizdas, turėtų būti eksponuojamas viešoje erdvėje šalia kultūros centro.
Savivaldybė, reaguodama į kilusias diskusijas, prie biusto įrengė informacinę lentelę. Joje paaiškinama, kad medalis susijęs su 1947 metais B. Dauguviečiui suteiktu Stalino premijos apdovanojimu ir stalinistinės diktatūros bei represinės politikos laikotarpiu.
Siūlo išsaugoti, bet neeksponuoti viešoje erdvėje
Parašų iniciatyvos autoriai akcentuoja, kad biusto iškėlimas nebūtų istorijos ištrynimas. Siūloma priešingai – kūrinį išsaugoti ir pateikti visuomenei tokioje aplinkoje, kur būtų galima išsamiau paaiškinti jo atsiradimo istoriją, sovietinės sistemos kontekstą bei B. Dauguviečio gyvenimo ir kūrybos aplinkybes.
Toks požiūris atspindi platesnę Lietuvoje vykstančią diskusiją, kaip elgtis su sovietmečiu sukurtais meno ir atminimo objektais, kuriuose yra totalitarinio režimo simbolių.
B. Dauguvietis yra reikšminga Lietuvos kultūros istorijos asmenybė. Biržų rajono savivaldybė, priimdama biustą, pabrėžė jo ryšį su Biržų kraštu ir reikšmę Lietuvos teatrui.
Todėl dabar keliamas klausimas ne tiek dėl paties B. Dauguviečio atminimo, kiek dėl to, kokia forma ir kokioje vietoje šiandien turėtų būti pristatomas sovietmečiu sukurtas jo atvaizdas.
Diskusijai tęsiantis, galutinį atsakymą teks rasti derinant istorinio paveldo apsaugos, visuomenės atminties ir įstatymų reikalavimus.
