Renovacijos procese nedalyvavę didmiesčių gyventojai prarado bent dalį šildymo kompensacijų
Per pastaruosius trejus metus dėl nedalyvavimo daugiabučių namų renovacijos procese 11 Šiaulių ir Klaipėdos gyventojų prarado bent dalį šildymo kompensacijų. Kaip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė, stengiantis išvengti atvejų, kuomet gyventojai rizikuoja prarasti paramą dėl įstatymo sąlygų nežinojimo, svarbu užtikrinti tinkamą gyventojų informavimą.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo 2015 m. gaunantys kompensaciją už šildymą ją gali prarasti, jei nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių veiksmų daugiabučio namo renovacijos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Tokiu atveju, kai gyventojo nedalyvavimas susirinkime trukdo renovacijos projekto įgyvendinimui, nuo kito mėnesio kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis jam mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono, ne ilgiau kaip 3 sezonus nuo aplinkybių atsiradimo, kompensacija neskiriama.
Aplinkos valdymo projektų agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus atstovės Giedrės Budvytienės teigimu, sprendimą nutraukti kompensacijų skyrimą gali priimti tik pačios savivaldybės.
„Remiantis teisės aktais, sprendimą nebemokėti paskirtos kompensacijos gali priimti tik savivaldybės. Vienos šią praktiką taiko, kitos ne. (…) Kiek tenka girdėti viešojoje erdvėje, tokių atvejų yra“, – Eltai teigė ji.
Šią įstatymo nuostatą Eltai nurodė jau taikanti Klaipėda ir Šiauliai. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat teigė bandžiusi ja vadovautis praktikoje, tačiau susidūrė su kliūtimis.
Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog per pastaruosius trejus metus minėta įstatymo nuostata buvo taikyta 7 asmenims.
Šiauliuose, kaip nurodė savivaldybė, įstatyme numatytų atvejų taip pat yra. Vis tik, anot savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingridos Kukanauzienės, nėra atvejo, kai šildymo išlaidų kompensacijos teikimas buvo pilnai nutrauktas, tačiau daliai gyventojų parama buvo sumažinta perpus.
„Vadovaujantis įstatymo nuostatomis 6 asmenims skirta kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinta arba mažinama 50 procentų“, – raštu komentavo savivaldybės atstovė.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog sostinėje ši nuostata nuo pat 2015 m. dar nebuvo taikyta nė sykio. Anot jo, savivaldybė bandė tai daryti pernai, tačiau susidūrė su iššūkiais.
„Siekdama skatinti būsto atnaujinimą, Vilniaus savivaldybė pernai bandė imtis nuostatos taikymo, tačiau iškart susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. Joms spręsti inicijuotas dialogas su kitomis institucijomis“, – Eltai komentavo jis.
„Tai tiek teisės aktų nuostatų nesutapimai, tiek duomenų apdorojimo spragos“, – teigė G. Grubinskas.
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog šios įstatymo nuostatos taikyti dar neteko.
Svarbu užtikrinti informacijos prieinamumą gyventojams
I. Kukanauzienės teigimu, Šiauliuose per pastaruosius trejus metus trims asmenims, nedalyvavusiems susirinkimuose dėl renovacijos, šildymo išlaidų kompensacijos buvo skiriamos savivaldybės numatyta išimties tvarka, kuomet pareiškėjai pateikė motyvuotus prašymus. Anot jos, šie asmenys buvo garbingo amžiaus, sulaukę virš 80 metų, kurie susirinkimuose nedalyvavo, nes nesuprato ar apie juos nežinojo.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tokiais atvejais svarbu savivaldybėms užtikrinti tinkamą komunikaciją ir informuoti gyventojus apie įstatymo nuostatos taikymą.
„Man atrodo, kad labai geras efektas buvo, kai pradėjo tuos atvejus viešinti, atitinkamai ir radijo laidose apie tai kalbama. Kuo viešiau apie tai kalbama, tuo labiau suvokiama, kad tos informacijos senyvam žmogui privalu suteikti ir, kad jam ta kompensacija priklausys nuo to, ar tu nori renovuoti, ar nenori renovuoti“, – Eltai teigė R. Žakaitienė.
„Jeigu esi socialiai remtinas, tai tau netgi ir mokėti nereikės, valstybė (padengs išlaidas – ELTA) už tave. Ir tuose susirinkimuose turėtų būti kaip galima aiškiau, suprantamiau žmonėms paaiškinama“, – sakė ji.
Vis tik, anot LSA direktorės, šiuo metu trūksta švietimo tiek apie renovaciją, tiek apie savivaldybių skiriamą piniginę socialinę paramą. Jos teigimu, informacija turėtų būti skleidžiama visais įmanomais viešinimo kanalais.
„Taip (trūksta švietimo – ELTA), nes sąlygos tikrai yra patrauklios, geros ir to iš tikrųjų reikia. O kad savivaldybės tikrai nori daugiau renovuotų daugiabučių, tai 100 proc. galiu užtikrinti“, – pridūrė ji.
„Kiekviena kaip gali, taip ir daro ir, manau, kad tas viešinimas yra naudingas, nes, kai pamato, kad yra visokių atvejų, tai ieško visokių originalių būdų, kaip galima būtų ar per seniūnijas, per bendruomenes, per savo viešinimo kanalus, socialinius tinklus tą informaciją kaip įmanoma labiau skleisti“, – teigė R. Žakaitienė.
Portalas lrt.lt anksčiau skelbė, jog už renovaciją pasisakanti 85-erių metų marijampolietė prarado šildymo išlaidų kompensaciją, nes dėl ligos nedalyvavo susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl daugiabučio namo atnaujinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Šiemet, manoma, kompensacijų gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst.
