3 lapkričio, 2022
Kultūros paveldo departamentas

Restauruojant atrastas tikrasis Šaukoto Šv. Trejybės bažnyčios paveikslo veidas

Medinę Šaukoto Šv. Trejybės bažnyčią (Radviliškio rajonas) savo lėšomis apie 1767 m. pastatė Kalnuotojo Šaukoto dvaro savininkas Simonas Herubavičius. Prie kelio Šeduva–Šiluva stovinti bažnyčia yra liaudies architektūros formų, stačiakampio plano. Ji buvo tvarkyta jau prieš kelerius metus, o šiemet spalio mėnesį priimti bažnyčios paveikslo „Švč. Mergelė Marija su vaikeliu“ konservavimo ir restauravimo darbai, pradėti dar 2019 m. Paveikslas tyrinėtas rentgenografiškai, nustatyta, kad po pertapymais yra išlikę ankstesnis tapybos sluoksnis. Kaip pasakojo paveikslą restauravęs aukščiausios kvalifikacinės kategorijos molbertinės tapybos restauratorius Mantas Matuiza, pirminės apžiūros metu jo būklė buvo labai prasta. „Paveikslo tapybą dengė neaiškios sudėties tūriniai aptaisai. Viskas buvo pertepta storu grunto sluoksniu ir net kelis kartus perdažyta siaubingai nekokybiškais sidabriniais dažais. Dažų mišinyje buvo labai daug nešvarumų ir priemaišų, todėl paviršius buvo šiurkštus ir nelygus. Matomos tapybos detalės taip pat kelis kartus storai nekokybiškai pertapytos. Ant Marijos veido buvo užklijuotas ant popieriaus lapo nutapytas kitas veidas. Nuėmus pasimatė autentiškas veidas. Pradžioje paveikslas atrodė menkavertis, tačiau padarius tyrimus ir palaipsniui restauruojant pradėjo ryškėti nuostabus senosios dailės darbas“, – teigė M. Matuiza.

Išėmus iš altoriaus ir atvežus į Vilniaus dirbtuves pirmiausia buvo nuimti autoriniai prastos būklės rėmai. Sutvirtintas aptaisų paviršius, atsargiai nuimti paveikslą dengiantys aptaisai. Kadangi jų pakraštėliai buvo tankiai prikalti vinutėmis, kurių neįmanoma  buvo ištraukti nepažeidus aptaisų, buvo nuspręsta frezuoti aplink kiekvieną vinutę bei visą aptaisų perimetrą. Pasak restauratoriaus, nuėmus aptaisus pasimatė susibangavęs, apkirptas, patamsėjęs ir vinimis prikaltas paveikslo fragmentas su byrančia tapyba. Po aptaiso iškilimais buvo pridėta susuktų skudurų. Ištrauktos surūdijusios vinutės, nuvalyti nešvarumai, dezinfekuota, ištiesinamas pagrindas, sutvirtinama tapyba, užtaisytos skylutės ir įplyšimai. Nuvalius nugarinę paveikslo pusę ir atlikus paruošimo darbus paveikslas buvo dubliuotas ant naujos drobės ir užtemptas ant naujo, paslankios konstrukcijos porėmio. Tada buvo gruntuotos ištrupėjusios tapybos vietos bei paveikslo kraštai. „Žingsnis po žingsnio nuo rankų, kojyčių ir veidų mechaniškai pašalinti keli užtapymų sluoksniai. Restauraciniu gruntu atstatytos tapybos netektys. Dedant taškelį po taškelio, restauraciniais dažais atstatytas autentiškas koloritas bei tapybos kompozicinės detalės, – pasakojo M. Matuiza. – Ankstyvesnio restauravimo metu apkirptas paveikslo fragmentas atgavo mechaninį tvirtumą, pirminę išvaizdą, meninę ir dvasinę vertę. Restauruojant unikalius ir retai aptinkamus aptaisus, padarytus iš kartono, buvo didžiausias iššūkis nuo jų paviršiaus nuvalyti storą grunto sluoksnį, uždažytą sidabriniais dažais. Šildant paviršių, gruntas suminkštėdavo ir mechaniškai, skalpelio galiuku buvo šalinamas nedideliais zondeliais. Po storu bordo sluoksniu pasimatė autentiškas, auksuotas, sidabruotas, poliruotas paviršius su iškiliais gėlių motyvais. Restauraciniu gruntu buvo užpildytos didelės autorinio grunto netektys, pagal galimybes atstatyti augaliniai motyvai, padengta polimentu, trintu auksu bei sidabru ir viskas poliruota. Pakraščiuose esančios kartono skylutės užpildytos kartono miltų ir tilozės mišiniu“.

Marijos ir Vaikelio  karūnos buvo drožtos iš medienos. Ankstyvesnio restauravimo metu jos buvo uždažytos bronziniais dažais, kurie buvo oksidavęsi ir patamsėję. Atlikus tyrimus ir padarius bronzos valymo zondelius paaiškėjo, kad jų autentiškas paviršius padengtas polimentiniu auksavimu bei sidabravimu. Restauravimo metu bronziniai dažai buvo pašalinti. Kreidinis gruntas sutvirtintas bei atstatytos jo netektys. Nusitrynusios vietos padengtos trintu auksu bei sidabru.

Siekiant apsaugoti restauruotą paveikslą, pagamintas atskiras fanerinis skydas, jis aptrauktas vyšninės spalvos audiniu, skyde išpjautos ertmės veidams, rankoms, kojytėms. Skydas pritvirtintas prie restauruoto paveikslo rėmų, tada ant skydo uždėti ir pritvirtinti aptaisai, karūnos bei naujai išdrožtos paauksuotos žvaigždutės. Vėliau skydas priglaustas prie paveikslo ir pritvirtintas. Po restauracijos meno kūrinys įgavo ekspozicinę išvaizdą. Jis buvo nuvežtas ir sumontuotas į dešinįjį“ Švč. Mergelės Marijos” altorių.

Tyrimai ir restauravimo darbai finansuoti Lietuvos respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo programos lėšomis.

 

 


19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

Viešoje Vila Franca de Xira bibliotekoje / Bibliotekos nuotr.
18 balandžio, 2024

Balandžio 8–12 dienomis Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rūta Vilkaitė dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Kultūros […]

17 balandžio, 2024

Švedijoje pavogtą robotą žolei pjauti Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai surado veikiantį vienoje Radviliškio rajono sodyboje. Jis grąžintas užsienyje gyvenančiam […]

17 balandžio, 2024

Klaipėdoje, Radviliškio ir Biržų rajonų bei Pagėgių savivaldybėse antradienį rasti sprogmenys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Anot PAGD, […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

Benjamino Pakenio nuotr.
21 kovo, 2024

2024 m. kovo 15 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko Zitos Mackevičienės knygos „Rytų Aukštaitijos […]

21 kovo, 2024

Net septynioms Klaipėdos rajone veikiančioms tradicinėms religinėms bendruomenėms įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti paskirstyti 75 tūkstančiai eurų. Taip siekiama prisidėti prie joms […]

12 kovo, 2024

Nuo balandžio 2 dienos visuose Radviliškio rajono baruose nuo 5 valandos ryto iki 10 valandos ryto nebegalės būti prekiaujama pilstomais […]

7 kovo, 2024

Šiandien vis dažniau atsisukame į tikrus, vertingus, labai savitus mūsų kultūros dalykus. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija […]

Bibliotekos nuotr.
5 kovo, 2024

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko susitikimas su profesoriumi Algiu Vyšniūnu, kuris radviliškiečiams pristatė knygas: „Lietuviai ypatinguose Kazachstano lageriuose 1948–1955 […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Aplinkos ministeriją dėl, jo nuomone, netinkamos Stelmužės ąžuolo priežiūros. Siekiant ginti […]

Augustės Labenskytės nuotr.
27 vasario, 2024

Vasario 24 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejuje-draustinyje (Radviliškio r.) vyko tradicinis pėsčiųjų žygis-ekskursija „Daugyvenės muziejaus istorijos“. Žygeiviai, nepabūgę lietingo oro, […]

23 vasario, 2024

Pasirašyta projektavimo sutartis dėl Kirdiejų rūmų komplekso (pagrindinio pastato, oficinos, vežiminės, kiemo ir tvoros) sutvarkymo bei įveiklinimo. Būtent čia įsikurs […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]