13 rugpjūčio, 2020
Jūratė Mičiulienė | XXI amžius

Restauruos medinę Ilguvos dvaro bažnyčią

Šakių rajone esančiam Ilguvos dvaro sodybos statinių kompleksui priklausanti 1813–1814 metais statyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė šiuo metu yra kritinės būklės, prašyte prašosi restauracijos. Būtini konstrukciniai, architektūriniai tyrimai, padėsiantys įvertinti pastatų būklę ir parinkti tinkamus restauravimo sprendinius.

Kultūros ministrui patvirtinus Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje įgyvendinimo 2020 metų programą ir skyrus lėšų, atsirado reali galimybė pasirūpinti šiais unikaliais pastatais.

Šių metų gegužę įvertinti situacijos ir būsimų darbų į Ilguvą atvyko BĮ Kultūros infrastruktūros centro atstovė, KPD Marijampolės skyriaus vedėja, Vilkaviškio vyskupijos Šakių dekanato dekanas. Pasitarime dalyvavo ir Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios parapijos klebonas. Konstatuota, kad būsimi darbai bus didelės apimties (pamatų, fasadų, stogo ir vidaus sutvarkymas). Bus atkurti prarasti puošybos elementai, autentiškos bažnyčios interjero spalvos. Restauravus nepaprasto grožio kultūros paveldo objektą, tikimasi čia pritraukti daugiau lankytojų. Dvaro istorija labai įdomi, čia persipynė daug garsių žmonių pėdsakų.

Kaip Panykai tapo Ilguva

1583 metais dabartinė Ilguva Zapyškio parapijos aprašyme vadinama Panykiais. XVII amžiaus pirmoje pusėje žemės priklausė Gardino teisėjui Grigalijui Masalskiui, kurio sūnus Aleksandras pardavė dalį Panykių žemių. Jas 1640 metais įsigijo Žemaičių katedros prelatas, Veliuonos klebonas Liudvikas Talko-Grincevičius-Ilgovskis (Talko-Hryncewicz-Iłgowski). Greta jau esančio kaimelio jis įkūrė vasaros rezidenciją, kuriai priklausė trys palivarkai. 1694 metų duomenimis, čia buvo didelis namas, du svirnai, tvartai, daržinė, kepykla, pirtis ir bravoras. 1758 metais dvarą su keliais gretimais palivarkais nusipirko Veliuonos klebonas Viktorinas Talko-Grincevičius-Ilgauskas.

1765 metais dvaro sodybos teritorijoje buvo pastatyta medinė bažnyčia. Dvarą 1767 metais paveldėjo brolio Pranciškaus sūnus Jonas Grincevičius, karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (1762–1798) dvaro šambelionas. Tuo metu Panykus imta vadinti Ilguva. 1790 metais buvo pastatyti mediniai dvaro rūmai. Po Jono mirties 1806 metais dvarą valdė jo žmona Kristina de Karpe Grincevičienė (mirė 1852 m.). 1814 metais ji su parapijiečiais fundavo naujos bažnyčios (sudegusios vietoje) statybas.

Ilguvoje gyveno ir Beatričė Grincevičiūtė

1852 metais dvaro turtus paveldėjo sūnus Julijonas Grincevičius (1800–1861), Marijampolės apskrities Taikos teisėjas, Vilniaus universitete baigęs medicinos studijas. Po jo mirties 1861 metais dvaras atiteko sūnui Henrikui (1824–1878). Jo valdymo metu buvo pastatytas mūrinis kumetynas, parapijos namai bei tvartai. Ilguvos dvaro paveldėtoja tapo Henriko duktė Ona bei jos vyras, smuikininkas, kompozitorius, dirigentas Emilis Mlynarskis (1870–1935), gimęs Kybartuose. 1897 metais šeima persikėlė gyventi į Varšuvą. Emilis 1900 metais tapo pirmuoju įkurtos Varšuvos filharmonijos dirigentu.

Pats kompozitorius su žmona Ona Ilguvoje pastoviau gyveno 1905–1914 metais. 1929–1931 metais gyveno JAV, Filadelfijos mieste, dirbo miesto orkestre ir operoje bei dėstė universitete. 1931 metais grįžo į Varšuvą, 1932–1933 metais buvo Varšuvos operos direktoriumi. 1934 metais išrinktas Lenkijos kompozitorių asociacijos prezidentu.

E. Mlynarskis finansiškai parėmė žmonos Onos sesers Vandos dukrą dainininkę Beatričę Grincevičiūtę (1911–1988), kuri gyveno Ilguvos dvare, o 1921–1928 metais Varšuvoje pas Mlynarskius mokėsi dainavimo. Varšuvoje ji baigė aklųjų ir nebyliųjų institutą, o 1933–1940 metais mokėsi Liaudies konservatorijoje Kaune. 1937 metais pradėjo dainuoti per radiją. Nuo 1943 metų rengė solo koncertus. 1944–1946 metais buvo Lietuvos filharmonijos, 1946–1965 metais – Lietuvos radijo solistė.

Dvare rinkosi daug žymių žmonių

Į Ilguvos dvarą iki Antrojo pasaulinio karo atvykdavo ir dvarininkų dukters Anelijos Mlynarskos (1911–2002) vyras, pianistas Artūras Rubinšteinas (1887–1982). Dažnai lankydavosi ir Lenkijos mokslų akademijos narys, antropologas, profesorius Julijonas Talko-Grincevičius (1850–1936). Svečiuodavosi ir kiti žymūs to meto Lenkijos ir Lietuvos visuomenės atstovai: dailininkas Ferdinandas Ruščicas (1870–1936), prozininkas, dramaturgas Steponas Žeromskis (1864–1925), pianistas ir valstybės veikėjas Ignacas Janas Paderevskis (1860–1941), dirigentas Gžegožas Fitelbergas (1879–1953), kompozitorius, dirigentas, muzikos publicistas, pedagogas Stasys Šimkus (1887–1943), kunigas, Peterburgo akademijos hebraistikos profesorius Justinas Bonaventūra Pranaitis (1861–1917), kunigas, teologijos mokslų daktaras Antanas Civinskas (1867–1913) ir kiti. Po vyro mirties 1935 metais Ona Mlynarskienė grįžo gyventi į Ilguvą. 1940 metais sovietų valdžia dvarą nacionalizavo. Jame įrengė senelių-invalidų namus, o vėliau dar buvo rekonstruota dalis dvarui priklausiusių pastatų. Nuo 2010 metų pensionatas pavadintas socialinės globos namais.

 


23 liepos, 2021

Veikli Šakių rajono Griškabūdžio bendruomenė kartu su gimnazija ir menininkės Eglės Tamulytės (aka. Aglaja Ray) asociacija „Šaltmiros gyvenimo mokykla“ įgyvendino […]

Loretos Norvaišienės nuotr.
18 liepos, 2021

Prieš aštuonis dešimtmečius šiomis juodomis dienomis Rainiuose įvyko baisios, žiaurių kančių lydimos Telšių žydų vyrų žudynės. Penktadienio rytą Telšių bendruomenės […]

Kėdainietis Algimantas Stankūnas neturėdamas kairės kojos daugiau kaip 10 metų kentėjo lageryje, tris dešimtmečius išdirbo Kėdainių elektros aparatūros gamykloje / Broniaus Vertelkos nuotr.
18 liepos, 2021

91-uosius įpusėjęs Algimantas STANKŪNAS – tremtinys, partizanas ir Sibiro lagerių kankinys. Tai, ką yra patyręs šis kėdainietis, būtų puiki medžiaga […]

18 liepos, 2021

Aštuntus metus iš eilės į Marijampolę sugrįžta Tarptautinis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny-Marijampolė-Londonas-Niujorkas: idėjų migracija“. Simpoziumo organizatoriai su džiaugsmu laukia […]

Kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio portretą / Vido Venslovaičio nuotr.
16 liepos, 2021

Liepos 11-ąją, praėjusį sekmadienį, Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje šv. Mišių metu klebonas kun. Arvydas Liepa pašventino Palaimintojo arkivyskupo Jurgio […]

L. Prascevičiūtės nuotr.
15 liepos, 2021

Šeštadienio popietę Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities skyrius jau trečią kartą šią vasarą teatro mylėtojus kvietė į klojimą […]

Ilguvos klebonas kun. Francas Kuklys susirūpinęs, kad bažnyčia ir varpinė prašosi skubaus tvarkymo / Dariaus Pavalkio nuotr.
5 liepos, 2021

Su Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios (Šakių r.) klebonu kun. Francu Kukliu kalbėjomės jo kunigystės 20-mečio ir bažnyčioje švenčiamų Šv. […]

Prezidentūros nuotr.
5 liepos, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą […]

Rainių koplyčia / Loretos Norvaišienės nuotr.
5 liepos, 2021

Mes renkamės, nes tikime: čionai tauta subręstaVisiems likimo smūgiams tampa atspariRyžtasi panešt kiekvieną jai uždėtą naštąČia tikisi per savo žemę […]

3 liepos, 2021

Regionų apygardos teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės liepos 2 d. […]

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila (centre) / Vido Venslovaičio nuotr.
2 liepos, 2021

Budavonės miško (Vilkaviškio r.) pakraštyje, šv. Mišių auka vėl paminėti 1941-aisiais, pirmąją karo dieną, raudonarmiečių nukankinti trys Vilkaviškio vyskupijos kunigai […]

29 birželio, 2021

Net trylikos bendradarbystės centrų „Spiečius“ tinklas visoje Lietuvoje vasarą atveria duris kiekvienam, norinčiam keliauti po Lietuvą ir tuo pačiu darbuotis […]

Červenės kalėjimas
25 birželio, 2021

Pirmąją karo tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos dieną, 1941 m. birželio 22-ą, SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Lietuvos teritorijoje buvo […]

23 birželio, 2021

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas dalyvavo iškilmingame tremčių atminimui skirto paminklo šventinimo renginyje. „Šiemet minime 80 metų po pirmųjų […]

22 birželio, 2021

Šimtametė tradicija palikti kryželį su intencija Kryžių kalne iki šiol yra gyva, tačiau Kryžių kalnas – ne vienintelė vieta, kur […]

Sibiro tremtinei Elenai Gineitienei gegužės 29-ąją sukako 94 metai / Broniaus Vertelkos nuotr.
20 birželio, 2021

„Nuo mirties mane išgelbėjo Sibiro česnakas. Būdavo, prisikasi jo kalnuose ir valgai pasidažydama į druską. Paskui geri vandenį ir jautiesi […]

S. Žiūros nuotr.
19 birželio, 2021

Šeštadienį Vilniuje iškilmingai paminėtos 1831-ųjų metų sukilimo 190-osios metinės ir Panerių kautynių metinės. Panerių kautynės – didžiausias kada nors vykęs […]

Vido Venslovaičio nuotr.
18 birželio, 2021

Tradiciškai tikintieji paminėti Gedulo ir Vilties dieną susirenka į Staliorių koplyčią (Šakių r.). Šiais metais ši data šio krašto žmonėms […]

16 birželio, 2021

Aštuntasis Malonny‘8 simpoziumas sugrįžta ir ruošiasi nustebinti ne tik marijampoliečius, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojus. Nors 2020 metais pasaulį […]

Totorių mečetė
16 birželio, 2021

2021-ieji paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja Dalia Kitavičienė totorių gyvenvietėje Raižiuose surengė pasitarimą […]