Retas varliagyvis – skiauterėtasis tritonas – sugrįžo į atkuriamas šlapynes
Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, įtraukta į Europos Bendrijos svarbos rūšių sąrašą.
Stebėjimai atlikti monitoringo metu, dalyvaujant savanoriams iš Studentų gamtininkų mokslinės draugijos. Būtent šiuo metu tritonai iš sausumos keliauja į vandenį poruotis, todėl tai – itin tinkamas metas jų monitoringui.
Atkuriamoje Baltosios Vokės šlapynėje prieš du metus buvo įrengti specialūs tvenkinukai, pritaikyti skiauterėtųjų tritonų poreikiams ir įrengtos vietos žiemojimui – medienos, šakų bei lapų krūvos. „Naujai suformuoti tvenkinukai yra svarbūs tritonams, nes juose nėra tritonus ir jų kiaušinėlius valgančių žuvų, kurios neleidžia įsitvirtinti populiacijai. Šių metų stebėjimai patvirtina – buveinių atkūrimo priemonės veikia. Tai pirmieji metai, kai čia aptikti net 8 skiauterėtieji tritonai, o vertinant jų amžių ir lytį kitais metais tikimės pagausėjimo.“ – sako LIFE Marsh Meadows projekto koordinatorė Lietuvoje Gabija Tamulaitytė.
Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) – didžiausias Lietuvos tritonas, užaugantis iki 16 cm. Pavasarį patinėliai pasipuošia ryškia skiautere ir vilioja pateles šokiais – dėl to ši rūšis dažnai vadinama „lietuviškuoju slibinu“.
Skiauterėtieji tritonai labiausiai mėgsta seklias kūdras, lėtai pratekančius upelius, kanalus, kuriuose pavasarį vyksta tuoktuvės ir dauginimasis. Pavasarį, tuoktuvių metu patinėliai užsiaugina įspūdingą, spalvingą skiauterę per visą kūną ir uodegą, kuria stengiasi sužavėti aplink plaukiojančios damas. Negana to, su gražiu apdaru kartu būna ir viliojantys šokiai, kuriais patinėliai stengiasi apsukti galvas kuo daugiau patelių.
Tritonai didžiąją metų dalį praleidžia sausumoje. Daugiausiai miškingose vietovėse žemumose. Maitinasi įvairiausiais bestuburiais kuriuos tik gali pagauti.
