23 spalio, 2015
Kauno miesto savivaldybės informacija

„Romuva“ – Europos kino žemėlapyje

Kauno kino centras „Romuva“ priimtas į Europos kino teatrų tinklą „Europa Cinemas“. Seniausias veikiantis Lietuvos kino teatras atrinktas pagal pateiktą paraišką vertinant kino teatro lankomumą, filmų programą ir kino edukacijos veiklas jaunimui.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad „Romuva“ tampa „Europa Cinemas“ nare. Visų pirma tai rodo, kad žiūrovų lankomumas ir filmų programos yra aktualios ir prilygsta kitiems tokio pobūdžio kino teatrams Europoje.” – įspūdžiais bei gauta naryste dalinosi įstaigos l. e. p. direktorė Monika Inčerytė.

Vadovė tikino, kad savo filmų programa „Romuva“ ir toliau pirmenybę teiks europietiškam ir lietuviškam kinui, o narystė atvers kelius kurti tarptautinį bendradarbiavimą ir partnerystes. „Kauno kino centras „Romuva“ dabar bus matomas ne tik Lietuvoje, jis jau pažymėtas ir Europos kino žemėlapyje.“ – pabrėžė Monika Inčerytė, papildydama, kad kino centras tinklo nare tampa nuo 2016 metų sausio mėnesio 1 dienos.

Narystę „Europa Cinemas“ kino teatrų tinkle „Romuvai“ gauti pavyko neiškart. Pirmą kartą paraiška teikta dar 2012 metais, tačiau tuo metu rodikliai neatitiko minimalių reikalavimų. Tikslo buvo siekiama keletą metų iš eilės, tačiau tik šiemet ženkliai padidėjus kino centro lankomumui , tapo realu prentenduoti į „Europa Cinemas“ narystę. Taip pat svarbu, jog „Romuvos“ programos nuolatiniu prioritetu išlieka europietiški filmai. Narystė tarptautiniame „Europa Cinemas“ kino teatrų tinkle ne tik atveria galimybes platesniam tarptautiniam bendradarbiavimui, suteikia finansinę paramą, bet taip pat ir didina kino teatrų matomumą tarptautiniu mastu ne tik tarp kino vartotojų, bet ir kino kūrėjų bei partnerių.

„Europa Cinemas“ tinklas įkurtas 1992 metais. Šis tinklas siekia teikti pagalbą kino teatrams, rodantiems pakankamą kiekį Europoje sukurtų kino filmų, siūlo renginius ir iniciatyvas, skirtas jaunimui. Tai pirmas kino teatrų tinklas, orientuotas į europietiškus filmus

Šiuo metu „Europa Cinema“ tinkle yra 42 šalys, 596 miestai, 977 kino teatrai apjungiantys 2 350 ekranų. Iš jų – penki Lietuvos kino teatrai: Vilniuje esantys kino centrai „Skalvija“ ir „Kino pasaka“, kino centras „Garsas“ Panevėžyje bei nuo šiol ir Kauno kino centras „Romuva“.


27 balandžio, 2024

Šiandien oficialiai baigtas vienijančio kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ projekto II etapas. Rekonstruotoje poeto, aktyvisto, teisininko, visuomenės veikėjo Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje įsikūrusiame […]

27 balandžio, 2024

Palangos kurorto muziejaus kieme atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Kiemelio šeimininkai, Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė, parodos atidarymo metu […]

26 balandžio, 2024

Lietingas balandžio 24 d. vakaras Panevėžio „Šaltinėlio“ bibliotekoje buvo neeilinis: kupinas džiaugsmingo šurmulio, ryškių spalvų, gėlių aromato. Ir viso to […]

26 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje vyko Motinos dienai skirtas renginys „Gerumo sparnai“. Pavasariu alsuojantis […]

25 balandžio, 2024

Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Tokiam komisijos sprendimui pritarė šią savaitę posėdžiavusi […]

25 balandžio, 2024

Lietuvos architektų rūmų Tarybos sprendimu šiais metais rūmų garbės ženklas „Žiedas“ skiriamas architektui, architektūros istorikui, profesoriui Jonui Minkevičiui. Apdovanojimas įteiktas […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
24 balandžio, 2024

Balandžio 23 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko parodos „Filosofo iš Karaliaučiaus universiteto Imanuelio Kanto 300-osioms […]

Vygaudo Juozaičio nuotr.
23 balandžio, 2024

Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys pasveikino šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga ir paskelbė geriausius 2023 metų bibliotekininkus. S. Kairys […]

23 balandžio, 2024

60-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu įvyko lietuvių režisieriaus Jono Meko paskutinio kino filmo „Requiem“ peržiūra. Videoinstaliacija buvo rodoma netoli […]

22 balandžio, 2024

Laukiamiausias rajono bibliotekininkų renginys įvyko. Balandžio 22 dieną paaiškėjo, kas tapo geriausia rajono metų bibliotekininkė. Ja išrinkta Jurbarko rajono savivaldybės […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
22 balandžio, 2024

Balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda […]

22 balandžio, 2024

Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję […]

22 balandžio, 2024

Balandžio 20 dieną Jurbarko kultūros centras buvo kaip niekad gyvas ir garsus – čia vyko repsublikinis šokių konkursas „Emocijos 2024“. […]

21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

21 balandžio, 2024

Įspūdingu gala koncertu pasaulio publikai atsivėrė naujieji Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmai. Gala koncertas apjungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, […]

20 balandžio, 2024

Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. […]

Rolando Parafinavičiaus nuotr.
20 balandžio, 2024

2024 m. balandžio 19 d. prie Šiaulių miesto centrinio parko estrados vyko šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]