Rukloje atkurta Lietuvos kariuomenės 1-oji divizija
Antradienį Rukloje oficialiai įsteigus Pirmąją Lietuvos kariuomenės diviziją Lietuva perėjo prie NATO taikomų standartų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtas sprendimas didinti finansavimą gynybai nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) leis pilną divizijos pajėgumą suformuoti dar iki 2030 metų.
Pasak jo, Valstybės gynimo tarybos (VGT) priimtas sprendimas didinti finansavimą gynybai iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) leis pilną divizijos pajėgumą suformuoti dar iki 2030 metų.
„Šios progos laukėme ne vieną dešimtmetį. Atkūrę Lietuvos nepriklausomybę, kantriai, dalinys po dalinio, formavome ir stiprinome savo kariuomenę. Perėjome prie NATO standartų ir sklandžiai įsiliejome į Aljanso gretas. Pagaliau galime žengti dar vieną žingsnį. Siekdami spartesnės modernizacijos, didesnės kovinės galios ir geresnės sąveikos su NATO sąjungininkais, atkuriame nacionalinę diviziją“, – antradienį Rukloje kalbėjo G. Nausėda.
„Ryžtingai didindami gynybos finansavimą galėsime ne tik iki 2030 metų suformuoti visą divizijos pajėgumą, bet ir sudaryti dar geresnes sąlygas Lietuvoje priimti sąjungininkų karius“, – akcentavo šalies vadovas.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad divizijos atkūrimas yra būtinas dėl geopolitinių aplinkybių.
„Kai geopolitinės aplinkybės yra tokios, nelabai galime sau leisti ilgų, lėtų, biurokratinių procesų. Tiek situacija Rusijos kare prieš Ukrainą yra komplikuota ir neina geryn, tą labai gerai suprantame. Tiek ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) fokusas į kitą regioną nei Europa rodo, kad mums reikėtų susirūpinti greičiau ir intensyviau“, – dėstė ministrė.
Tuo metu kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigė, jog pagrindinis divizijos pajėgumas bus vystomas Rukloje. Tačiau, anot jo, reikės ieškoti papildomų teritorijų, kur galėtų būti įkurti atitinkami divizijos daliniai.
„Pirminis pajėgumas vystomas čia. Tačiau turime planą 15-20 metų į priekį, norėdami daugmaž užfiksuoti teritorijas, kurias dabar kariuomenė turi, kurias būtų galima paimti valstybines žemes tokiu būdu, kad visi daliniai (…) būtų dedikuoti toje teritorijoje, toje vietovėje. Šiandieną planas yra turėti diviziją čia, tačiau kaip mums seksis paimti tam tikras teritorijas, kur turėtų būti vystomas (pajėgumas – ELTA) – tai vis dar procese“, – žurnalistams sakė R. Vaikšnoras.
Lietuvoje iki 2030 m. visiškai įkurti siekiamai Pirmajai kariuomenės divizijai vadovaus brigados generolas Aurelijus Alasauskas.
Dar 2023 m. gegužę VGT pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Divizija kuriama jau egzistuojančių sausumos pajėgų „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir rezervinės brigados „Aukštaitija“ pagrindu bei juos remiančių vienetų, priskiriamų iš Karinių oro pajėgų, Karo policijos, Mokymų ir doktrinų, Logistikos valdybų bei kitų padalinių.
Tiesa, Prezidentūra praėjusiais metais įspėjo, kad, remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
