vasario 7, 2019
Inesa Dumbravienė
Šarūnas Šimulynas – unikali asmenybė mūsų kultūros istorijoje

Sausio 25 d. Zarasų viešojoje bibliotekoje atidaryta menininko Šarūno Šimulyno grafikos darbų paroda, skirta 80-ųjų gimimo metinių paminėjimui. Lygiai prieš dvidešimt metų nutrūko menininko kūrybinė veikla. Renginys buvo labai jaukus ir šiltas, nes jo darbus, gyvenimo vingius ir peripetijas pristatė artimiausi jam žmonės – žmona Regina ir dukra Ula.

Viešnios pasakojo, kad Zarasų kraštas Š. Šimulynui buvo be galo artimas, patiko čia žvejoti, todėl joms didelis malonumas mažą kūrinių dalį eksponuoti Zarasuose. Šiandieną Š. Šimulyną šeima pristatė kaip grafiką, nors jų teigimu, menininkas labiau žinomas kaip skulptorius, tapytojas, poetas, prozininkas. Galerijoje eksponuojamos poezijos knygai „Ledynų motina“ sukurtos iliustracijos, Australijos ir Berlyno grafikos darbų ciklas. Stiklinėse vitrinose rasite iš kelionių parvežtas kriaukles, juoduosius koralus, mineralinius akmenis, muzikinius instrumentus, poezijos rankraščius. Tai trečioji Š. Šimulyno personalinė grafikos darbų paroda.

Š. Šimulynas gimė ir augo Veliuonoje, kurią labai mylėjo, žavėjosi, piešė. 1965 m. baigė Dailės institute grafikos specialybę, o po metų – 1966 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Jis priklausė ir grafikos, ir monumentaliosios dailės, ir skulptūros sekcijoms. Kūrė freskas, vitražus, dekoratyvinius reljefus, skulptūras interjeruose ir atvirose erdvėse. Sukūrė daug tapybos darbų. Menininkas pastoviai buvo kūrybiniame įkvėpime – jei ne tapybai, tai skulptūrai, jei ne skulptūrai – grafikai, poezijai ar novelėms. Žmona Regina atviravo, kad „tai nebuvo šeimos žmogus ir tėtis iš didžiosios raidės, kuris supo vaiką ant kelių ir sekė pasakas“. Dukra augo tėvo darbinėje aplinkoje, galėjo žaisti su jo darbo įrankiais, vartyti knygas. „Man patikdavo jo kambarys, knygos apie gyvūnus, gamtą, daug spintų, kuriose sudėti mineralai, akmenukai, tigro akys, kriauklės… Tai buvo mano vaikystės žaislai“, – dalijosi prisiminimais Ula.

regina Šimulynienė kalbėjo, kad menininkas gimė II Pasaulinio karo išvakarėse: „Tai karo vaikas, kuriam likimas lėmė būti ištremtam į Sibirą, vėliau bėgti į Australiją, Ameriką… Todėl daugelyje jo darbuose atsispindi išgyventas karo siaubas“. Lietuvos TSR į oficialias ekspozicines sales buvo įleistas tik 1981 m. Nuo to laiko aktyviai dalyvavo visuose renginiuose. Parodų rūmuose (dabar – Šiuolaikinio meno centras) galimybė suruošti personalinę parodą buvo suteikta tiktai 1981 m. Iširus Sovietų Sąjungai menininkui plačiau atsivėrė meno galerijų durys.

„Renesanso žmogus, universalas“, – taip Š. Šimulyną vadina dailės kritikai. Nuo 1989 m. iki dabar surengta trylika menininko personalinių parodų. Pradedant pirmąja estampo paroda, kuri įvyko 1961 m., jo tapybos, piešinių ir skulptūrų parodos surengtos Vilniuje, Rygoje, Kaune, Sidnėjuje (Australija), Tel Avive (Izraelis). Po mirties dar surengtos šešios autoriaus personalinės parodos Rygos, Sankt Peterburgo ir Vilniaus galerijų kvietimu. Menininkas dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, Niujorke (JAV), Marburge (Vokietija), Maskvoje (Rusija), Varšuvoje (Lenkija), Krokuvoje (Lenkija), Libereceuose ir Brno (Čekija), Budapešte (Vengrija). Į grupines parodas pradėtas kviesti tik ėmus klibėti sovietinės santvarkos pamatams.

1986 m. „Vaga“ išleido dailininko eilėraščių knygą „Ledynų motina“. Rašytojų sąjunga 1998 m. išleido pirmąją novelių knygą „Tėvonija“, o 1999 m., po autoriaus mirties, išleista antroji novelių knyga „Rugiuose po obelim“, pažymėta P. Cvirkos premija už geriausią novelių knygą kaimo tematika.

2007 m. buvo suformuota Vilniaus stipriausių skulptorių kolekcija „Vilnius. Mažoji plastika2″. Š. Šimulyno darbai taip pat į ją įtraukti ir keliauja per Europą pristatinėdami lietuvišką mažąją skulptūrą. 2007 m. ši kolekcija aplankė Rygą (du kartus), Varšuvą bei Budapeštą. Tapybos, skulptūros darbai yra Lietuvos dailės muziejuje, privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Izraelyje. Vilniuje yra trys nemažos autoriaus kūrinių kolekcijos pas privačius kolekcininkus. Menininko darbai puošia uždaras ir atviras erdves viešose vietose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Alytuje, Druskininkuose, Veliuonoje.

2009 m. išleistoje monografijoje „Šarūno Šimulyno tiesa ir tyla”, kurią sudarė menininko šeima bei menotyrininkė Jurgita Ludavičienė rašoma: „Paradoksalu, tačiau apibūdinimas „tylusis modernistas” menininkui tinka ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Ypač uždaras ir atsiskyręs, nekalbus ir susimąstęs menininkas savo vidinio pasaulio personažus, aistras, rūpesčius ir mintis išreikšdavo kūriniais. (…) Amžinosios kultūros ir natūros priešpriešos Šimulyno kūryboje, regis, nebūta. Ir labai aišku, kodėl. Menininkas, svaigęs iš laimės, jog gali pagyventi negyvenamoje saloje, branginęs savo keliones tyloje ir vienatvėje po Sibiro taigą, rinkęs akmenis ir koralus, plaukiojęs tarp tridaknų Australijos pajūryje, akivaizdžiai stoja gamtos pusėn. (…) Vitališkumas ir monumentalumas matyti ir tapybos formose: iš pradžių ramesnis, giluminis, konstruktyvesnis. Vėliau formos dinamiškėja, smulkėja, tampa nerimastingesnės, net „išdrikusios”. Tačiau išlieka tokios pat emocionaliai įtaigios, tik kur kas aiškiau perteikiančios vidinį dailininko nerimą.” (p. 49, 50, 85, 167).

 

Paroda veiks iki kovo 16 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Share Button

spalio 14, 2019

Spalio mėnesį, kai medžiai nusidažo pačiomis ryškiausiomis spalvomis ir džiugina mūsų akis, Zarasų viešoji biblioteka savo skaitytojus kviečia pasinerti į […]

spalio 13, 2019

„O pasaulis dar kupinas nepatirtų nuotykių, neišdalintos meilės, pačių puikiausių dar neperskaitytų knygų“- teigė rašytojas Rimvydas Stankevičius… 2019 metai rašytojui […]

spalio 7, 2019

Maestro Adolfas Driukas, nors jau peržengęs 90-uosius savo gyvenimo metus, kūrybingai tebedirba Utenos kultūros centre su meno kolektyvais. Daugiau nei […]

spalio 6, 2019

Spalio nuauksintuose medžiuose ryškėjo įvairiausi atspalviai. Rodos, puikiausias dailininkas kūrė paveikslą norėdamas išryškinti kiekvieną individą – eglės žalumą, lengvą beržo […]

spalio 1, 2019

30 metų… Daug ar mažai? Ilgametis kultūrinio leidinio „Indraja“ redaktorius Petras Panavas ir dabartinis leidinio redaktorius Vytautas Ridikas, garsieji Utenos […]

spalio 1, 2019

„Žmogus, nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje, yra nuogas, vienišas, silpnas. Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu, […]

rugsėjo 29, 2019

…. prisipažįstu: apie sapnus mes nekalbėjome… Bet manau, kad Daivos sapnuose dažnai švysteli gėlės – tos nuostabios gėlės iš mūsų […]

rugsėjo 26, 2019

Zarasų rajono savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą „Knygos šventė (literatūriniai tiltai Utenos regione)“, kurio autorė bibliotekos direktorė Danutė Karlienė. Idėja […]

rugsėjo 26, 2019

Zarasų viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, stiklo vitrinoje, puikuojasi katinų paroda. Ją surengė mūsų bibliotekos skaitytoja zarasiškė Žibutė Pupeikienė. Kolekcija […]

rugsėjo 18, 2019

Zarasų viešosios bibliotekos projektas „Kūrybiniai tridieniai Zarasų viešojoje bibliotekoje ir padaliniuose“ dalyvavęs Lietuvos kultūros tarybos rengtame Kultūros rėmimo fondo lėšomis […]