Sausio 13-osios aukų artimųjų ieškinį Gorbačiovui nagrinėjantis teismas aiškinasi, kas priėmė palikimą
Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis Sausio 13-osios aukų artimųjų ieškinį buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui, kreipėsi į Rusijos ambasadą ir Vokietijos Federalinę teisingumo tarnybą.
Keturių žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimieji prieš keletą metų kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu. Jie siekia įrodyti, kad tuo metu SSRS prezidento pareigas ėjęs, vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu būdamas M. Gorbačiovas kontroliavo kariuomenę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai Lietuvoje bei taip nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
Aukų artimieji mano, kad žalą patyrė dėl 2022 metais mirusio atsakovo M. Gorbačiovo, 1991 m. ėjusio vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado aplaidaus pareigų vykdymo, nulėmusio nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų prieš beginklius, tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis. Artimieji siekia, kad jiems būtų priteista po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos. Jie mano, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą turi pereiti mirusio prezidento įpėdiniams.
Vilniaus apygardos ir Vilniaus miesto apylinkės teismai šią civilinę bylą anksčiau buvo nutraukę. Jie sprendė, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą yra neatsiejamai susijusi su kaltininko asmeniu ir nepaveldima, todėl byloje negalimas procesinių teisių ir pareigų perėmimas.
Tačiau Ieškovų kasacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pernai spalį išaiškino, kad prievolė atlyginti žalą negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, kadangi ji gali būti įvykdyta ir skolininkui mirus – žalos atlyginimą pinigais gali išmokėti skolininko įpėdiniai.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad byloje turėtų būti sprendžiama dėl M. Gorbačiovo atsakomybės sąlygų (kaltės, neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio ir žalos), niekaip nepatvirtina, kad tokia žalos atlyginimo prievolė yra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu. Žalos atlyginimo prievolė yra turtinė pareiga, kurios paveldėjimo galimybė nurodyta Civilinio proceso kodekse, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje galimas atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimas.
Kasacinis teismas panaikino byloje priimtus teismų sprendimus ir klausimą dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo byloje perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nusprendė kreiptis į ambasadą ir Vokietiją
Gavęs šią bylą Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad turi būti nustatytas velionio teisių ir pareigų perėmėjas, tai yra M. Gorbačiovo įpėdinis.
„Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas prašo suteikti tarptautinę teisinę pagalbą – nustatyti ir informuoti teismą apie M. Gorbačiovo įpėdinį (įpėdinius), koks palikimo priėmimo būdas. Teismas išsiuntė teisinės pagalbos prašymus Rusijos ambasadai ir Vokietijos teisinei institucijai“, – Eltai teigė G. Janonis.
Atsakymų iš Rusijos ambasados į du prašymus teismas iki šiol negavo.
Viešai buvo skelbiama, kad M. Gorbačiovo dukra Irina Virganskaja (gim. 1957 m. ) ir jos suaugusios anūkės gyvena Vokietijoje, todėl teismo pranešimai Vokietijai tikriausiai susiję su šiuo viešu faktu apie galimos įpėdinės gyvenamąją vietą.
Dukra dalyvavo tėvo laidotuvėse Maskvoje.
