Savivaldybes domina galimybė gauti kompensacijas už poligono steigimą jų teritorijoje

Ketvirtadienį susitikę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai sutarė per ateinančias dvi savaites apsikeisti siūlymais, koks galėtų būti kompensacijų mechanizmas savivaldybėms, kuriose būtų steigiamas poligonas ar mokomoji karinė teritorija. Kaip teigė LSA prezidentas Audrius Klišonis, konkrečios kompensacijų sumos kol kas nėra įvardytos, tačiau veikiausiai viskas priklausytų nuo valstybės poreikiui paimtos teritorijos dydžio.

„Savivaldybes domino ta galimybė turėti vienokią arba kitokią kompensaciją už tų mokomųjų teritorijų arba poligono atsiradimą jų savivaldybės teritorijoje. Aptarinėjome, koks tai gali būti mechanizmas“, – ketvirtadienį Eltai komentavo A. Klišonis.

„Kalbėjomės apie galimus kriterijus dėl to. Apie galimus panaudojimo sritis būtent tokių lėšų. Susitarėme, kad per dvi savaites pateiksime siūlymus vieni kitiems dėl galimų lėšų panaudojimo būdų“, – tęsė jis.

Pasak LSA vadovo, būtent krašto apsaugos viceministrė pasiūlė, kad tai galėtų būti kasmetinė kompensacija.

Kompensacijų dydis priklausytų nuo paimtos teritorijos ploto

KAM ir LSA, pažymėjo A. Klišonis, dar turi aptarti, kokiu teisės aktu kompensacijos galėtų būti įtvirtintos.

„Manome, kad tai galėtų būti apibrėžta, pvz., Biudžeto sandoros įstatyme. Nereikėtų kurti visiškai naujo teisės akto, galėtų būtų apibrėžta įstatymų lygmeniu šiame teisės akte“, – sakė jis.

Pasak LSA vadovo, kompensacijos būtų skiriamos atsižvelgiant į specifinius savivaldybės nuostolius dėl valstybės poreikiams paimtos teritorijos.

„Kadangi praradimai gali būti labai specifiškai skaičiuojami dėl teritorijų vystymosi, jie (KAM – ELTA) siūlė galbūt turėti tokį atraminį sprendimą, kokia tai būtų teritorija, kokio dydžio teritorija būtų užimama ir pagal tai galėtų būti skirtingos tos pačios kompensacijos savivaldybėms. Priklausomai ir nuo kiekvieno mokomosios teritorijos arba poligono ploto“, – teigė A. Klišonis.

Vis tik, konkrečios sumos šiuo metu nebuvo aptarinėjamos, pažymėjo jis.

Komunikacijoje su savivalda norima matyti ir kariuomenės vadą

A. Klišonio teigimu, kitas savivaldai svarbus aspektas yra komunikacija su vietos bendruomenėmis ir savivaldybių administracijomis. Norima, kad šiame procese dalyvautų ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

„Mes kalbėjomės dėl komunikacijos. Norime, kad toje komunikacijoje dalyvautų aukščiausi pareigūnai: kariuomenės vadas, (…) kuris galėtų šioje vietoje dalyvauti derinant visą komunikaciją su savivaldybėmis. Kad tiesiog visi kalbėtume kartu“, – tvirtino LSA vadovas.

„Akcentavome, kad turi būti tinkamai ir ne iš aukšto kalbamasi su tų teritorijų naudotojais, t. y. tiek fiziniais, tiek juridiniais asmenimis, kad jiems būtų tinkamai kompensuojama ta netektis, kurią jie patirs, kai bus paimama žemė visuomenės poreikiams“, – pridūrė jis.

Kaip jau buvo skelbta, ketvirtadienį Aplinkos ministerija nurodė 7 naujam kariniam poligonui tinkamas teritorijas. Tačiau, kaip teigė krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, reikiamo 20 tūkst. hektarų ploto vienoje teritorijoje nėra, todėl „teks teritorijas jungti ir kitaip kūrybiškai žvelgti į situaciją“.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį pareiškė, kad iš Seimo tikisi teisinės bazės pokyčių – specialaus poligonų įstatymo. Kaip aiškino šalies vadovas, įstatymas reikalingas siekiant greitai ir efektyviai pradėti poligono steigimo darbus.

Atitinkamai, O. Mašalė pažymėjo, jog Seimo rudens sesijai KAM planuoja paruošti reikalingus teisės aktų projektus ir pateikti galutinį pasiūlymą dėl poligono.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.

D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad ministerija šį poreikį aptars su LSA. Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai. LSA siūlymų sąrašą išsiuntė Vyriausybei, Seimui ir KAM gegužės mėnesį.

Kariniam poligonui reikia mažiausiai 20 tūkst. hektarų, o karinių mokymų teritorijai – apie 5 tūkst. hektarų ploto.

Šiuo metu kariuomenei priklauso devyni kariniai poligonai, kuriuose treniruojasi Lietuvos ir sąjungininkų kariai.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.