20 spalio, 2022

Savivaldybės: keliskart didėjančios išlaidos – grėsmė viešųjų paslaugų kokybei ir prieinamumui

Mindaugas Sinkevičius, Prezidentūros nuotr.

Savivaldybės ragina Seimą planuojant kitų metų biudžetą atsižvelgti ir į sparčiai augančias savivaldybių išlaidas, dėl kurių gali nukentėti viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 šalies merų, siūlo biudžete numatyti galimybę kompensuoti dėl elektros ir kitų energijos kainų augimo padidėjusias savivaldybių išlaidas, nes kyla reali grėsmė, kad savivaldybės negalės subalansuoti savo 2023 m. biudžetų, o tai turės neigiamos įtakos viešųjų paslaugų teikimui.

 „Savivaldybių išlaidos – tai tas pats viešasis gerbūvis, kuriuo naudojamės visi: darželiai, mokyklos, pirminė sveikatos priežiūra, kultūros centrai, transportas, socialinės paslaugos ir kita. Visose šiose srityse dėl kylančių kainų išlaidos auga – kaip ir gyventojams bei verslui. Jei jos nebus bent iš dalies kompensuojamos, viešųjų paslaugų kokybė gyventojams kris arba mažės jų prieinamumas,“ – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pasak jo, nebegalėdamos subalansuoti biudžetų, savivaldybės bus priverstos kažko atsisakyti.

„Kaip turėsime nuspręsti, kas mažiau svarbu  –  neformaliojo ugdymo veiklos vaikams, patogūs susisiekimo maršrutai, kultūros renginiai, jaunimo užimtumo programos, saugus apšvietimas gatvėse ar socialinių paslaugų prieinamumas?“ – klausė M. Sinkevičius.

Nors savivaldybių biudžetai teoriškai didėja 356 mln. eurų, apie 118 mln. iš jų yra privalomos išlaidos, skirtos kompensuoti centrinės valdžios priimtus sprendimus, pavyzdžiui, minimalios algos, bazinių dydžių, įvairių atlyginimų koeficientų didinimą.

„Turint galvoje rekordinę infliaciją, energijos, statybų bei kitų kainų šuolį, 238 mln. padidėjimas 60-čiai savivaldybių yra labai maža suma. Daugumoje savivaldybių vien energijos išlaidos didėja dvigubai ir net daugiau,“ – teigia Lazdijų rajono merė, LSA viceprezidentė Ausma Miškinienė.

Pasak Palangos miesto mero, LSA viceprezidento Šarūno Vaitkaus, savivaldybės gali būti priverstos rinktis finansuoti vienas, ir palikti „skęsti“ kitas, gyventojams ne mažiau svarbias sritis.

„Ką turėsime rinktis – asfaltuoti visiškai sutrupėjusį ir nesaugų kelią ar sveikesnį maistą darželinukams – juk padidėjus maisto produktų kainoms, už tuos pačius dabar skiriamus kelis eurus galėsime nupirkit daug mažiau arba prastesnės kokybės produktų? Pagalvokime ir apie tai, kaip valysime gatves žiemą arba kaip greitai su turimais ištekliais galėsime reaguoti į galimas ekstremalias situacijas,“ – sakė Š. Vaitkus.

Savivaldybės taip pat ragina Seimą numatyti papildomų lėšų socialinei paramai išaugus gyventojų poreikiui gauti šildymo išlaidų kompensacijas. Pernai tokioms kompensacijoms iš valstybės biudžeto buvo papildomai skirta apie 42 mln. eurų, šiemet numatyta 44,57 mln. Turint galvoje, kad gyventojų, kuriems priklauso kompensacija būsto šildymui, skaičius šiemet bus didžiausias per pastaruosius 8 metus, ši suma bus nepakankama.

LSA taryba taip pat siūlo Seimui suteikti savivaldybėms daugiau galimybių vykdyti investicijas į viešąjį sektorių įkuriant vietos plėtrai skirtą fondą. Savivaldybės taip pat siekia  didesnio savarankiškumo švietimo srityje – nepanaudotą mokinių ugdymui skirtų lėšų dalį siūloma leisti naudoti kitoms švietimo reikmėms finansuoti, be to, raginama skirti didesnį  finansavimą mokinių pavėžėjimui ir mokytojų pritraukimui. Taip pat – 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas gyventojų pajamų mokesčio netektis, nulemtas centrinės valdžios sprendimų.

Ne vienerius metus savivaldybės ragina pilnai finansuoti ir valstybės deleguotas savivaldybėms funkcijas (pavyzdžiui, žemės ūkio funkcija nuo 2009 metų yra finansuojama tik 50 procentų, kitas lėšas, būtinas vykdyti šią valstybės deleguotą funkciją, savivaldybės priverstos rasti pačios).


R. Dačkaus nuotr.
23 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje kartu su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio […]

18 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė reiškia gilią užuojautą per orlaivio katastrofą žuvusio  Ukrainos vidaus reikalų ministro Denys Monastyrsky artimiesiems ir […]

13 sausio, 2023

Šiandien, sausio 13-ąją, Seime įvykusiame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įteikė Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtą 2022 […]

13 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Sausio 13-osios minėjimo renginiuose. Šalies vadovas sakė sveikinimo kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje, […]

13 sausio, 2023

Sausio 13 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis oficialaus vizito Korėjos Respublikoje metu susitiko su šalies užsienio reikalų ministru Park […]

Habil. dr. Katarzyna Molek-Kozakowska
13 sausio, 2023

Populizmą galima tirti dviem būdais. Vienas iš jų remiasi politikos mokslų perspektyva, nagrinėjant, kaip kai kuriems politikams ir partijoms pavyksta […]

11 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Antrajame Liublino […]

10 sausio, 2023

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Laisvosios Europos ir Laisvės radijo (Radio Free Europe / Radio Liberty) biuro Lietuvoje […]

1 sausio, 2023

Brangūs Lietuvos žmonės, nueinantys metai tikrai nebuvo paprasti. Atlaikėme rimtus išbandymus tiek pasaulyje, tiek mūsų namuose – Lietuvoje. Ir aš […]

R. Dačkaus nuotr.
29 gruodžio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, kurios nuo kitų metų leis savivaldai lanksčiau […]

R. Dačkaus nuotr.
28 gruodžio, 2022

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė trečiadienį susitiko su šiemet Anapilin išėjusių žymių Lietuvos menininkų artimaisiais. Susitikime […]

20 gruodžio, 2022

Vidaus reikalų ministerijoje įvykusiame Nacionalinės regioninės plėtros tarybos posėdyje aptarti šalies regionų ir visos valstybės plėtrai aktualūs klausimai, susiję su […]

EP narys Bronis Ropė
14 gruodžio, 2022

Tenka apgailestauti, kad ūkių skaičius Lietuvoje – mažėja. Viena vertus, kai kurie žemės ūkio sektoriai, pavyzdžiui, grūdų, dar laikosi pusėtinai, […]

13 gruodžio, 2022

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo naujo modernaus Vaiko raidos centro (VRC) atidarymo ceremonijoje.     Senajame avarinės būklės VRC pastate, kuriame beveik […]

EP narys Bronis Ropė
30 lapkričio, 2022

Lietuva neturi būti daloma į dvi, tris, keturias ar penkias Lietuvas, kai kalbame apie regioninę politiką – ji turi būti […]

25 lapkričio, 2022

Lapkričio 25 d. Kaune buvo surengtas tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“. Simpoziume gyvai dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos prezidentai, nuotoliniu būdu […]

Bronis Ropė
22 lapkričio, 2022

Naujas Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo periodas dar tik įgyja pagreitį – valstybės narės pasitvirtino savo strateginius planus, tačiau jau […]

11 lapkričio, 2022

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios vadovaujama delegacija dalyvauja Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjos sesijoje Kyjive, susitiko su Ukrainos Prezidentu […]

R. Malinauskas
3 lapkričio, 2022

Populiariausias ištisus metus veikiantis Lietuvos kurortas – Druskininkai – kasmet auga, modernėja ir užtikrintai laikosi sveikatinimo, poilsio ir išskirtinių pramogų […]

Molėtų rajono meras S. Jauneika
3 lapkričio, 2022

Molėtų rajone planuojamus ir įgyvendinamus žingsnius urbanistikos srityje lemia bendroji rajono vizija, suformuluota Molėtų rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane: „Molėtų rajonas […]