25 sausio, 2021

Savivaldybės ragina Vyriausybę imtis savivaldybių finansavimo sistemos pertvarkos

Savivaldybės, kartu su valstybe ieškodamos išeičių iš sudėtingos ekonominės padėties, imasi iniciatyvos ir siūlo jau dabar sukurti tvarius ir ilgalaikius instrumentus stiprinti regionų ekonomiką ir vietos plėtrą.

Siūlydamos konkrečias priemones Vyriausybės programos įgyvendinimo planui, savivaldybės siekia ne tik mažinti priklausomybę nuo centrinės valdžios, bet ir didinti savo indėlį į ekonominę bei socialinę regionų plėtrą bei imtis savarankiškų žingsnių skatinant investicijas ir gaivinant ekonomiką regionuose.

„Dabar yra pats tinkamiausias laikas tobulinti savivaldybių finansų sistemą ir keisti požiūrį į tai, kiek savivalda, turėdama tinkamas sąlygas ir motyvaciją, gali prisidėti stiprinant šalies ekonomiką. Sukūrę tvarius ir ilgalaikius instrumentus dabar, kai visos valstybės laukia iššūkis atsitiesti po pandemijos sukeltų padarinių, suteiksime savivaldybėms unikalią galimybę veikti proaktyviai –  pačioms priimti ir per investicijas įgyvendinti vietos ekonominei bei socialinei plėtrai svarbius sprendimus, nelaukiant kiekviename žingsnyje centrinės valdžios nurodymų,“ – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Savivaldybės Vyriausybei siūlo įteisinti esminę jų savarankiškumą sustiprinsiančią  priemonę – didinti savivaldybių investicinį pajėgumą plečiant jų savarankiškųjų pajamų šaltinius bei sukuriant lankstesnes skolinimosi galimybes.

Galimybė vykdyti investicijas yra vienas esminių instrumentų savivaldybėms stiprinti vietos ekonomiką ir gerinti socialinį klimatą – kurti darbo vietas, palankesnę verslo aplinką, plėtoti socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus. Kadangi savivaldybių savarankiški pajamų šaltiniai yra labai menki, o skolinimasis itin suvaržytas, savivaldybės beveik neturi galimybių pačios finansuoti investicijų. Lėšas šiam tikslui savivaldybėms skiria centrinė valdžia.

Tokia centralizuota investicijų finansavimo sistema yra neefektyvi. Viena vertus, savivaldybės susiduria su dideliu neapibrėžtumu ir nežino, kiek ir ar iš viso gaus lėšų investicijoms. Kita vertus,  įgyvendinami nebūtinai tie projektai, kurių labiausiai reikia vietos bendruomenių poreikiams tenkinti, o  tie, kuriems savivaldybės gali gauti lėšų prisiderinant prie įvairių ministerijų nustatytų prioritetų.

Jei savivaldybė pati galėtų spręsti dėl investicijų, procesas būtų daug efektyvesnis – ji vykdytų galbūt mažiau projektų, bet koncentruotų lėšas į svarbiausius ir įgyvendintų juos greičiau.

Norint užtikrinti pakankamą savivaldybių investicinį pajėgumą, LSA siūlo kelis būdus: padidinti savivaldybių mokestines pajamas, kad taptų įmanoma finansuoti investicijas iš nuosavų pajamų šaltinių, bei sukurti lankstesnes skolinimosi galimybes prisiimant už tai pilną atsakomybę.

Savivaldybės taip pat ragina nelaukti ir, kaip jau įsipareigota Vyriausybės programoje, įsteigti Savivaldybių paskolų ir garantijų mechanizmą (programą ar fondą), kuris padėtų spręsti regionų plėtros netolygumus ir užtikrintų gyventojų teisę gauti kokybiškas viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, juo labiau, kad savivaldybės dažnai įgyvendina finansiškai neatsiperkančius, tačiau socialiai būtinus projektus.

LSA nuomone, šį finansinį instrumentą Lietuvai svarbu sukurti dar šiais metais, kai Europos Komisija yra numačiusi beprecedentį lankstumą tokių mechanizmų steigimo procedūroms, be to – egzistuoja visos sąlygos mechanizmo steigimui panaudoti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones, ES struktūrinių ir kitų fondų lėšas.

Kita svarbi priemonė, kurią savivaldybės siūlo įgyvendinti Vyriausybei ir kuri jau minima Vyriausybės programoje, yra didesni savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltiniai, kurie suteiktų savivaldai motyvaciją racionaliau naudoti lėšas ir geriau pritaikyti jas konkrečios vietos poreikiams. Kai kurias funkcijas vietoje skiriamų tikslinių dotacijų siūloma finansuoti papildomomis Gyventoju pajamų mokesčio (GPM) lėšomis. Toks pakeitimas padėtų išspręsti ir, pavyzdžiui, daug metų nagrinėjamą švietimo įstaigų tinklo optimizavimo klausimą. Šiuo metu savivaldybės nėra suinteresuotos pertvarkyti šį tinklą, nes mažos mokyklos gauna santykinai daugiau klasės krepšelio lėšų. Tačiau pakeitus finansavimo tvarką ir savivaldybėms suteikus teisę savarankiškai paskirstyti lėšas ugdymui, jos būtų motyvuotos optimizuoti įstaigų tinklą: efektyviau naudojamų lėšų dalis liktų savivaldybėms ir jos galėtų panaudoti šias lėšas kitoms švietimo reikmėms (ugdymo priemonių įsigijimui, specialistų atlyginimų didinimui ar mokyklų remontui), priklausomai nuo to, ko konkrečiai savivaldybei reikia labiau.

Geriau atliepti konkrečios vietos poreikius savivaldybės galėtų ir tuo atveju, jei būtų užtikrintas pilnas valstybės savivaldybėms deleguotų funkcijų finansavimas, ir jo nereikėtų nuolat „dangstyti“ ir taip jau nedidelėmis savarankiškomis lėšomis.

Ne mažiau svarbu yra užtikrinti, kad savivaldybės galėtų planuoti veiklą ir investicijas žinodamos, kad jų pajamos nemažės dėl centrinės valdžios sprendimų ar ekonomikos veiksnių (apsisaugoti nuo pastarųjų savivaldybės turi daug mažiau saugiklių nei valstybė).

Tarp kitų LSA teikimų savivaldybių savarankiškumą didinančių priemonių yra ir siūlymas į savivaldybių biudžetus įskaityti dalį pridėtinės vertės ar pelno mokesčių. Savivaldybės taip pat akcentuoja svarbą įteisinti galimybę disponuoti nepanaudotomis tikslinėmis lėšomis, jų negrąžinant į valstybės biudžetą, o skiriant kitoms, vietos poreikius atitinkančioms reikmėms.

Savivaldybių siūlymai suteikti joms daugiau finansinio savarankiškumo ir galimybių investicijoms visiškai atitinka ir nepriklausomos tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kurios buvo parengtos mūsų šaliai ir netrukus bus pristatytos viešai. EBPO ekspertai atliko Lietuvos savivaldybių finansinių išteklių ir investicinių galimybių analizę bei palygino su kitomis valstybėmis. Konstatuodama, kad Lietuvos savivaldybės turi mažai galimybių finansuoti viešąsias investicijas, EBPO Lietuvai rekomenduoja didinti savivaldybių savarankiškųjų pajamų šaltinius, atlaisvinti skolinimosi suvaržymus, užtikrinti pajamų stabilumą, leisti pasilikti ir savarankiškai paskirstyti nepanaudotas tikslines dotacijas.

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


24 vasario, 2021

Šiandien Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki kovo 31 d. Judėjimo ribojimas tarp šalies savivaldybių pratęstas iki kovo 15 d. Nuo rytojaus, […]

24 vasario, 2021

Pandemija ir su ja susiję karantino suvaržymai smarkiai apribojo pramogų pasirinkimą, todėl žmonės laiką leido arba prie televizoriaus ekrano, arba […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

23 vasario, 2021

Panevėžio apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą darbo ginčo dėl teisės tarp 135 Panevėžio ligoninės darbuotojų ir jų darbdavio. Bylos esmė […]

22 vasario, 2021

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

22 vasario, 2021

Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šiuo metu pagal esamas hidrometeorologines sąlygas potvynis Minijoje, Akmenoje-Danėje, Lėvenyje, Nevėžyje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir […]

22 vasario, 2021

Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 138 gaisrų ir atliko 56 gelbėjimo darbus. Gaisrų metu žuvo 3 […]

22 vasario, 2021

Vasario 21 dienos vakarą į Užsienio reikalų tarybą atvykę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai, ambasadoriai bei ES institucijų atstovai, […]

22 vasario, 2021

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: KĘSTUTIS MASIULIS, SEIMO NARYS KAI VASARIO 16-OJI BUVO „buržuazinė nacionalistinė“ DIENA2. KVIEČIAME DISKUSIJAI – ETIKA, KAS TAI? […]

22 vasario, 2021

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. SUSITELKIMO – REIKALAVIMAS – neformalaus piliečių, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir politinių partijų susivienijimo, FB Susitelkimas, 2. […]

Lina Paškevičiūtė
22 vasario, 2021

Ar įsivaizduojate tėvus, kurie savo gyvenimo santaupas atiduodami vaikui sakytų: „išsiasfaltuok kiemą“. Turbūt ne, greičiau jie sakytų: „Mokykis, žinių ant […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Birutės Kurtinaitienės nuotr.
18 vasario, 2021

Vasario 15 d., pirmadienį,  keturios Lietuvos patriotinės organizacijos kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią, ragindamos susirūpinti valstybinės kalbos ir valstybės teritorinio […]

Ekonomistė Margarita Starkevičiūtė
18 vasario, 2021

ES po diskusijų ir aptarimų, kuriuose dalyvavo Lietuvos prezidentas, Vyriausybės atstovai, Seimo nariai ir išrinkti Lietuvoje Europos parlamento nariai patvirtino […]

18 vasario, 2021

Vyriausybė nutarė įsigyti daugiau nei 16 tūkst. papildomų vakcinos dozių iš farmacijos kompanijos „Novavax“. Lietuva iš viso gaus 633 tūkst. […]

18 vasario, 2021

Statistikos departamentas praneša, kad per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius – 365. Bendras patvirtintų atvejų konkretiems žmonėms […]

17 vasario, 2021

Pasienyje su Lenkija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai tikrins, ar atvykstantieji į Lietuvą yra užsiregistravę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

17 vasario, 2021

Vasario 17 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 798 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais […]