Savivaldybės sveikina pagaliau įvykdytą žemės reformą, yra pasirengusios pateisinti pasitikėjimą
Nuo šiandien pilnai perėmus valdyti valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose šalies savivaldybės ne tik turės daugiau įrankių pritraukti investuotojus, bet ir galės įveiklinti šią žemę taip, kad ji geriausiai tarnautų gyventojams, o žemės valdymo procesai tarptų skaidresni ir sklandesni.
„Lietuvos savivaldai tai istorinis laimėjimas – Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) jo siekė daugiau nei 20 metų. Visos savivaldybės, kurios nuo šiandien gali pilnai disponuoti valstybės žeme miestuose ir miesteliuose, pagaliau turės visus įrankius daryti tai, ką ir turi daryti vietos valdžia – efektyviai planuoti vietos teritorijas ir kurti geresnę viešojo gyvenimo kokybę gyventojams. Galimybių bus iš tiesų daugiau – dabar daug lengviau galėsime rasti sklypą naujam darželiui ar mokyklai, kokybiškai sutvarkyti ežero pakrantę, rasti tinkamą vietą antžeminiams konteineriams, jau nekalbant apie glaudesnį bendradarbiavimą su verslu,“ – sako laikinai LSA prezidento pareigas einantis Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Pasak jo, šis pokytis padės į Lietuvą pritraukti dar daugiau investuotojų, o tai ypač svarbu kalbant apie šalies regionų konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, ekonominės ir socialinės atskirties mažinimą. Disponuodamos savo teritorijoje esančia žeme, savivaldybės galės potencialiam investuotojui pasiūlyti tinkamiausias sąlygas, ir, svarbiausia, užtikrinti sklandų bei greitą biurokratinių procedūrų derinimą.
A. Klišonio teigimu, žemės reforma suteiks daugiau skaidrumo, nes sprendimus dėl žemės priims savivaldybės, o kontrolę užtikrins Nacionalinė žemės tarnyba, kuri iki šiol atliko abu veiksmus. Be to, savivaldybių sprendimai dėl žemės nuomos ir panaudos bus priimami savivaldybės tarybose, tad bus vieši ir prienami gyventojams.
„Tai – bene didžiausia tokio masto reforma Rytų Europoje, ir tai suteikia mums konkurencinį pranašumą. Todėl vertiname tai, kad dabartinė Vyriausybė įvykdė savo prieš beveik ketverius metus duotą įsipareigojimą. Savivaldybės priima valstybinės žemės perdavimą kaip pasitikėjimo ženklą ir yra pasirengusios pateisinti joms suteiktą atsakomybę,“ – sakė A. Klišonis. Jis tai pat pridūrė, kad sėkmingai įgyvendinus reformos tikslus, galima būtų pradėti diskusijas Vyriausybėje ir Seime dėl likusios kaimiškųjų teritorijų valstybinės žemės perdavimo.
