Šeduvoje – svarbus pokalbis apie Lietuvos regionų ateitį: sprendimai po 2027-ųjų gali pakeisti daugelio savivaldybių kasdienybę

Šeduvoje rugsėjo 3 dieną įvyko 8-asis Regioninės politikos forumas, kuriame politikai, savivaldybių atstovai, ekspertai, verslo ir bendruomenių atstovai diskutavo apie tai, kaip Lietuvos regionai turėtų keistis artimiausiais metais ir kokių sprendimų jiems reikės ateinantį dešimtmetį.

Forumas šiemet vyko ypač svarbiu metu – Lietuvoje pradėtas rengti naujas Nacionalinis pažangos planas, o kartu diskutuojama ir apie būsimą Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį po 2027 metų. Todėl vienas pagrindinių klausimų buvo paprastas, tačiau labai svarbus regionų gyventojams: kur ir į ką ateinančiais metais bus investuojami valstybės bei Europos Sąjungos pinigai?

Regionai nenori sprendimų, priimamų vien Vilniuje

Forumo dalyvius pasveikinęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad regioninė politika negali būti kuriama vien sostinėje ir vėliau „nuleidžiama“ savivaldybėms.

Pasak ministro, regionus pirmiausia kuria žmonės – jie gyvi tol, kol juose žmonės gyvena, dirba, kuria ir prisiima atsakomybę už savo kraštą. Todėl sprendimai dėl regionų ateities turėtų būti priimami kartu su savivaldybėmis, bendruomenėmis ir vietos gyventojais.

Ši mintis tapo viena pagrindinių forumo diskusijų krypčių.

Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis taip pat akcentavo didesnio pasitikėjimo savivalda poreikį. Jo teigimu, būtent vietos valdžia geriausiai mato, ko konkrečiam kraštui reikia – geresnio kelio, mokyklos, sveikatos priežiūros paslaugų, infrastruktūros ar naujų darbo vietų.

Todėl savivaldybėms norima suteikti daugiau galimybių pačioms spręsti, kokios investicijos jų teritorijoje duotų didžiausią naudą.

Kas regionų laukia po 2027 metų?

Vienas svarbiausių forumo klausimų buvo būsimos investicijos.

Finansų viceministrė Rūta Carik atkreipė dėmesį, kad Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, yra labai nevienalytė. Skirtingų regionų poreikiai skiriasi, todėl rengiant naujo laikotarpio ES investicijų planavimo sistemą siekiama suteikti regionams ir savivaldai daugiau savarankiškumo.

Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad ateityje reikės daugiau bendrų regioninių sprendimų. Ne visos problemos baigiasi ties savivaldybės administracine riba, todėl transporto, paslaugų, infrastruktūros, darbo rinkos ir kitose srityse vis svarbesnis tampa kelių savivaldybių bendradarbiavimas.

Tai ypač aktualu mažesnėms savivaldybėms, kurioms sudėtinga vienoms užtikrinti visą reikalingą paslaugų ir infrastruktūros spektrą.

Ar gyventojas galės gauti būtinas paslaugas ir atokesniame kaime?

Antroje forumo diskusijoje daug dėmesio skirta vienai opiausių regionų problemų – būtinųjų paslaugų prieinamumui.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas, visuomenės senėjimas ir migracija keičia ne tik miestelių bei kaimų demografinę struktūrą, bet ir paslaugų tinklą. Tai aktualu ne tik valstybinėms paslaugoms, bet ir verslui – mažesnėse vietovėse nykstant gyventojų skaičiui gali mažėti parduotuvių, vaistinių, bankų ir kitų paslaugų.

Todėl forumo dalyviai diskutavo, koks paslaugų tinklas būtų optimalus ir kaip užtikrinti, kad žmogaus gyvenamoji vieta netaptų kliūtimi gauti būtiną paslaugą.

Diskusijoje dalyvavusi EBPO atstovė Maria-Varinia Michalun pabrėžė, kad vieno universalaus sprendimo nėra. Skirtingose teritorijose reikalingi skirtingi modeliai, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius, kultūrinius ir valdysenos ypatumus.

Kartu akcentuota ir bendruomenių reikšmė. Aktyvūs vietos gyventojai gali daryti įtaką sprendimams, ypač kai aiškiai išreiškia savo poreikius.

Regionams reikia ne tik darbo vietų, bet ir kvalifikuoto darbo

Dar viena svarbi diskusijų tema – regioninė darbo rinka.

Lietuvoje dažnai kalbama apie kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, tačiau forumo dalyviai kėlė ir kitą klausimą: ar regionuose pakanka darbo vietų, kurios atitiktų žmonių kvalifikaciją ir suteiktų galimybes uždirbti bei profesiškai augti?

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pabrėžė, kad specialistų rengimą reikėtų planuoti atsižvelgiant ne tik į šiandienos, bet ir į ateities poreikius.

Diskusijoje taip pat kalbėta apie didesnį regionų vaidmenį sprendžiant, kokių profesijų specialistų jiems reikės. Tai leistų glaudžiau susieti profesinį mokymą, švietimą ir realius vietos verslo poreikius.

Regionų stiprybė – ne vien pinigai

Forume buvo kalbama ir apie regionų atsparumą bei saugumą. Pasikeitusi geopolitinė situacija verčia daugiau dėmesio skirti civilinei saugai, kritinei infrastruktūrai ir regionų gebėjimui reaguoti į įvairias grėsmes.

Kartu regionai vis dažniau vertinami ir kaip potenciali vieta investicijoms bei gynybos pramonės plėtrai.

Tačiau tam būtinos tinkamos sąlygos – paruoštos teritorijos investicijoms, infrastruktūra, susisiekimas, kvalifikuoti darbuotojai ir palanki reguliacinė aplinka.

Todėl regioninės politikos ateitis, kaip pabrėžta forume, neapsiriboja vien ES fondų lėšų paskirstymu.

Mažiau biurokratijos, daugiau sprendimų vietoje

Forume ne kartą nuskambėjo ir biurokratijos mažinimo tema.

Savivaldybių atstovai pabrėžė, kad per daug laiko vis dar tenka skirti procedūroms, dokumentų rengimui ir derinimams. Tuo metu vietos valdžia norėtų daugiau laiko skirti konkretiems projektams ir sprendimams.

Vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas akcentavo, kad reikalingas didesnis regioninis požiūris ir daugiau bendrų sprendimų tais atvejais, kai problema neapsiriboja vienos savivaldybės teritorija.

Forumo organizatoriai pabrėžė, kad pagrindinis renginio tikslas – skatinti dialogą ir ieškoti praktinių sprendimų, kurie padėtų užtikrinti tolygesnę ir tvaresnę Lietuvos teritorijų plėtrą. 8-ąjį Regioninės politikos forumą organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra.

Ką tai reiškia paprastam regionų gyventojui?

Diskusijos apie Nacionalinį pažangos planą, ES investicijas ar regionų plėtros tarybų įgaliojimus gali skambėti gana toli nuo kasdienio žmogaus gyvenimo. Tačiau būtent nuo šių sprendimų priklausys, kur ateinančiais metais bus tiesiami keliai, tvarkomos viešosios erdvės, gerinamos paslaugos, kuriamos darbo vietos ir investuojama į regionų žmones.

Todėl po 2027 metų prasidėsiantis naujas investicijų etapas regionams gali tapti svarbiu išbandymu. Pagrindinis klausimas bus ne vien kiek pinigų bus skirta, bet ir kas bei kaip spręs, kur juos panaudoti.

Šeduvoje vykęs forumas parodė, kad vis daugiau dėmesio krypsta būtent į sprendimų priartinimą prie regionų – savivaldybių, bendruomenių ir žmonių, kurie geriausiai žino savo krašto problemas.