Seimas patvirtino XIX Vyriausybės programą
Ketvirtadienį Seimas patvirtino socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės programą. Jai pritarus, naujasis Ministrų kabinetas prisieks ir, įgijęs įgaliojimus, oficialiai pradės darbus.
Vyriausybės programą palaikė 85 Seimo nariai, prieš balsavo 14, susilaikė 28 parlamentarai.
Vyriausybės programoje – per 780 punktų ir įsipareigojimų
Prieš savaitę parlamentarams pristatydamas didelės apimties dokumentą, kuriame – per 780 punktų – G. Paluckas tikino, kad tai „didelės valstybės programa“.
G. Palucko Vyriausybė planuoja didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, įsipareigos kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį bei jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos. Valdantieji taip pat numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrąją pensijų pakopą.
Būsimasis Ministrų kabinetas žada skatinti gimstamumą, skirti didesnę finansinę paramą šeimoms, įvesti nemokamą pradinių klasių maitinimą, plėsti regioninio būsto jaunoms šeimoms programą.
Atsižvelgdama į besitęsiančią Rusijos karinę invaziją Ukrainoje ir siekdama užtikrinti patikimą pasirengimą valstybės gynybai, Vyriausybė žada užtikrinti tvarų krašto apsaugos finansavimą, siekiantį ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Opozicijos kritika Vyriausybės programai: pažymi, jog įsipareigojimams reikės rasti gerokai daugiau papildomų lėšų
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė negailėjo kritikos naujosios Vyriausybės programai. Anot jo, labiausiai joje trūksta konkretumo.
„Vyriausybės programa turi vieną gerą, vieną blogą ir vieną vidutinišką savybę. Geroji – darbų tęstinumas daugelyje sričių – tai, ką pradėjo ir darė tiek Ingridos Šimonytės, tiek ankstesnės Vyriausybės. Blogoji – mūsų požiūriu, jos neįmanoma įgyvendinti dėl gan lengvabūdiško požiūrio į neribotas biudžeto išlaidas, naujas mokestines lengvatas ir labai ribotas papildomų pajamų galimybes“, – posėdžio metu kalbėjo M. Lingė.
„Vidutinė savybė – su viešaisiais ryšiais, atrodo, viskas bus gerai. Atsiskaitant už šią programą, visada bus galima girtis, kaip kažkas daryta, vyko procesai, (…) tačiau, jeigu to neapibrėši konkrečiais tikslais, sėkmę pamatuoti bus sunkiai įmanoma“, – tęsė jis.
Pasak politiko, konkretumo buvo prašoma ir konservatorių frakcijos susitikimuose su paskirtaisiais ministrais.
„Mūsų frakcija buvo susitikusi su septyniais paskirtais ministrais. Su dviem ministrais galimybės susitikti neturėjo niekas – nei frakcijos, nei komitetai. Tai, tikėtina, ne visai atitinka Konstitucijoje, Vyriausybės įstatyme bei Seimo statute numatytą Vyriausybės formavimo tvarką“, – aiškino M. Lingė.
Tokį nuogąstavimą išreiškė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Vyriausybės programą teko perskaityti ne kartą. Ją turėjome progos aptarti su į frakcija kviestais keliais paskirtaisiais ministrais. Tiesa, neturėjome galimybės užduoti klausimų tokių svarbių sričių, kaip aplinkos ir teisingumo, ministrams nes kandidatai į šias pareigas paaiškėjo tik vakar“, – akcentavo buvusi Seimo pirmininkė.
Be to, naująjį G. Palucko Ministrų kabinetą V. Čmilytė-Nielsen pavadino „staigmenų Vyriausybe“. Dėl šios priežasties jos programoje įrašytų siekių, politikės teigimu, sureikšminti nereikėtų.
„Iš esmės galime pritarti Vyriausybės aprašytiems siekiams didinti gerus dalykus ir mažinti bei taisyti tai, kas Lietuvoje vis dar nėra gerai. Tačiau, svarstant programą ir balsuojant dėl jos bei naujos Vyriausybės, neapleidžia jausmas, kad neturėtume pernelyg sureikšminti tų žodžių ir sakinių, kurie parašyti Vyriausybės programoje. Kodėl? Nes patirtis rodo, kad ši koalicija geba ir mėgsta stebinti. Galima sakyti, kad tai staigmenų Vyriausybė“, – plenarinio posėdžio metu sakė liberalų lyderė.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikino – iš pirmo žvilgsnio naujosios Vyriausybės programa atrodė viltingai, buvo matoma daug tęstinumo, „valstiečiams“ artimų idėjų. Visgi, ji pastebėjo, kad dalis rinkimų metu skambėjusių pažadų – dingo. Be to, tęsė ji, klausimų kyla ir dėl to, kokiomis lėšomis bus įgyvendinti kai kurie itin dosnūs įsipareigojimai.
„Ar rinkimų metu duoti tie drąsus pažadai bus įgyvendinti ir būtent iš kokių lėšų? Iš programos ir būsimų ministrų pasisakymų susidaro įspūdis, kad daugiau pajamų tikimasi gauti ne tik iš ekonomikos augimo, bet ir progresyvesnių mokesčių, šešėlinės ekonomikos. Štai čia ir prasideda neaiškumai – kam ir kiek bus padidinti mokesčiai?“ – kėlė klausimą A. Norkienė.
„Tikrai kyla klausimas, ar paskirtieji ministrai dalyvavo, kuriant Vyriausybės programą, ar tiesiog darbo grupė surašė?“ – tęsė ji, nurodydama, kad jos vadovaujama frakcija balsuojant dėl Vyriausybės programos susilaikys.
„Tikėkimės, kad Vyriausybė ištaisys ir nemažai jau nueinančios, dabartinės Vyriausybės klaidų – stabdys slenkančią sveikatos paslaugų privatizaciją, mokyklų, sveikatos įstaigų uždarymą regionuose“, – pridūrė „valstiečių“ atstovė.
Tuo metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas tikino palaikysiąs Vyriausybės programą, nors pripažino – jo kolegų gretose nuomonės išsiskiria.
„Investicijų pritraukimo, administracinės naštos mažinimo, darbo užmokesčio didinimo, vaiko gerovės politikos, regionų vystymo ir paslaugų prieinamumo gerinimo planai tikrai verti dėmesio. Tačiau dalis siūlymų vis tiek yra susiję su viešųjų išlaidų ženkliu augimu. O tai sunkiai įgyvendinama be papildomų ar naujų mokesčių“, – iš plenarinių posėdžių salės tribūnos kalbėjo V. Fiodorovas.
„Tikiuosi, kad naujosios Vyriausybės vadinamoji teisingoji mokesčių sistema nebus tokia pati, kaip praėjusios kadencijos Vyriausybės mokesčių reforma“, – iš kadenciją baigiančios Vyriausybės klaidų pasimokyti ragino jis.
Valdantieji negailėjo pagyrų naujajam Ministrų kabinetui: R. Žemaitaitis plūdo buvusią koaliciją
Remigijus Motuzas, socialdemokratų frakcijos Seime seniūnas pabrėžė – naujosios Vyriausybės programa yra įsipareigojimas žmonėms ir ateities Lietuvai.
„Socialinis teisingumas, lygybė, solidarumas ir pažanga – tai vertybės, kuriomis yra grįsta XIX Vyriausybės programa. Ši programa leidžia pamatyti problemas, kurios buvo užmirštos, tapo apleistos. Paskirtasis premjeras G. Paluckas programą yra pavadinęs „didelės valstybės programa“, nes programa atliepia mūsų šalies konstitucijoje įtvirtinus siekius, iš kurių svarbiausia – tarnystė bendrai tautos gerovei“, – kalbėjo socialdemokratas, atkreipdamas dėmesį ir į opozicijos kritiką dėl neva konkretumo trūkumo.
„Taip, ji yra ambicinga. Bet dėl laiko stokos neįmanoma išvardyti visų darbų ir sprendimų ir kaip jie bus įgyvendinti. Tačiau šie siūlymai yra būtini Lietuvos gyventojams“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu programos rašyme dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas akcentavo – pagrindiniai Vyriausybės programos bruožai yra realumas ir detalumas.
„Programoje yra visi reikalingi centro-kairės atsakymai į svarbiausius politinius klausimus, dėl kurių visuomenei ir politikams kilo ne vieną kartą norai kurti nacionalinius susitarimus (…). Rinkėjai turėjo lūkestį, davė mandatą ir programa atsako į svarbiausius konfliktinius klausimus“, – pažymėjo jis.
„Niekas labiau nestiprina Lietuvos žmonių pasitikėjimo, kaip rinkimų pažadų vykdymas ir labai sveikas balanso tarp darbų tęstinumo, kurį pabrėžė opozicija, ir realaus pokyčio“, – pridūrė T. Tomilinas.
Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas didžiąją savo pasisakymo dalį skyrė ne Vyriausybės programai, tačiau buvusios valdančiosios daugumos kritikai. Jis atkreipė dėmesį į opozicijos kritiką, primindamas įvairius kadenciją baigiančio Ministrų kabineto skandalus.
„Ko gero pamiršo, kad kas balsavo už Liberalų sąjūdį, gavo visko į dėžutę su 106 tūkst., baudžiamąją bylą. Ir visa partija nuteista. Kas balsavote už Liberalų sąjūdį, gavo Seimo narį, kuris visus Lietuvos gyventojus valkatomis išvadina. Kas balsavote už Liberalų sąjūdį, gavote Simoną Gentvilą, kuris išvanojo visus miškus ir šiandien turime plynes“, – posėdžio metu kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Kas balsavote už konservatorius, gavote GRU šnipą Lietuvoje. Kas gali paneigti, kad tie tautos nešėjai, skleidėjai ir būtent nepriklausomybės gynėjai dirba šiandien su GRU, Kremliumi ir visą informaciją atidavinėja rusams? Kas galėtų paneigti?“ – kėlė klausimus jis.
„Aušriečių“ frakcijos seniūnas pripažino – naujajai valdančiajai daugumai dirbti nebus paprasta. Tačiau opozicijos jis prašė suteikti koalicijai šansą 100 dienų dirbti be aštrios oponentų kritikos.
„Naujoji valdančioji dauguma nėra ideali, nėra nuostabi. Ir jeigu galvojame, kad naujoji valdančioji dauguma per vieną dieną op ir burtų lazdele padarys, kad viskas bus Lietuvoje gerai? Asmeniškai, tikrai nemanau, kad taip bus. Bus labai sunku tą dalyką įgyvendinti“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Opozicija – bent 100 dienų ramiai pasėdėkit ant laktų ir pažiūrėkite, kas vyks. O po to kritikuokite“, – prašė jis.
G. Paluckas: ši Vyriausybės programa yra populistinė, o ne elitistinė
Savo ruožtu reaguodamas į Seimo narių išsakytas pozicijas paskirtasis premjeras G. Paluckas patikino sutinkantis, kad jo formuojamos Vyriausybės programą būtų galima pavadinti populistine, nes, pasak jo, ji yra skirta daugumai.
„Kalbant šiek tiek apie Vyriausybės programą ir epitetus, kurie jai lipdomi – kai kurie kolegos ją pavadino populistine. Jeigu jau mes vadovausimės tų klasikinių sąvokų apibrėžtimi, kas yra elitistinė ir populistinė, tikrai šita programa yra populistinė, nes taikoma daugumai, visuomenei. O ne elitistinė, kuri, pagal savo apibrėžtį, būtų taikoma keletui ar mažumai“, – Seimo posėdžio metu sakė G. Paluclas
„Todėl dėl šios terminijos aš tikrai nė kiek neapgailestauju ir neįsižeidžiu“, – akcentavo jis.
G. Paluckas turi paaiškinimą ir kodėl Vyriausybės programoje yra mažai apibrėžtumo.
„Kalbant apie priekaištus, kad programoje yra mažokai apibrėžtumo ir vis tik, su tuo iš dalies sutikdamas, noriu pasakyti, kad tai yra padaryta sąmoningai, kad per priemonių įgyvendinimo programos planą būtų galima atliepti per diskusiją ir visuomenės tam tikrus išsakytus poreikius“, – teigė G. Paluckas.
„Tam tikrų terminų ir apibrėžties Vyriausybės programoje sąmoningai nėra, kad per priemonių planą tai būtų galima detalizuoti“, – akcentavo jis.
Patvirtinus iš centro kairės politinių jėgų suformuotos Vyriausybės programą, Seime prisiekė premjeras Gintautas Paluckas bei kiti naujojo Ministrų kabineto nariai.
„Prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas“, – priesaikos metu sakė ministras pirmininkas G. Paluckas.
Po priesaikos naujasis Ministrų kabinetas įgijo įgaliojimus veikti. Tuo pačiu metu darbą baigė Ingridos Šimonytės vesta Vyriausybė.
G. Palucko vadovaujamą Vyriausybę suformavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), partija „Nemuno aušra“ bei Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Aplinkos ministro pareigas eis Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas. Visi šie trys ministrai pagal koalicinę sutartį yra deleguoti „Nemuno aušros“.
Demokratai „Vardan Lietuvos“ ekonomikos ir inovacijų ministru pasiūlė Luką Savicką, o energetikos –Žygimantą Vaičiūną.
Kitos devynios ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovaus Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratrovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, Susisiekimo – Eugenijus Sabutis, Finansų – Rimantas Šadžius, o Krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.
Pirmasis naujosios Vyriausybės posėdis planuojamas penktadienį.
