Seimas priėmė naująjį Azartinių lošimų įstatymą – interneto tiekėjai privalės blokuoti svetaines

Ketvirtadienį Seimas priėmė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis reglamentuotas lošimas internete. Įstatyme nustatytas 21 metų amžiaus cenzas, suformuluoti reikalavimai lošimų organizatoriams registruotis ir teikti duomenis apie lošėjus. Taip pat apibrėžtos jų mokestinės prievolės.

Kas galės organizuoti interneto lošimus?

Nuotolinius lošimus Lietuvoje norėsiančios organizuoti bendrovės įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 1,158 mln. eurų, o jų pelnas bus apmokestintas 10 proc. tarifu.

Lošimų organizatoriai privalės 10 metų saugoti nuotolinio lošimo sutartis. Mažiausia suma, kurią jie turės investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti, bus 72,4 tūkst. eurų.

Organizuoti nuotolinius lošimus galės tik tos bendrovės, kurios ne tik turės licenciją, bet ir teiks paslaugas bent vienuose lošimo namuose, penkiuose žirgų totalizatoriaus punktuose bei 10 lošimo automatų salonų arba iki 20 lažybų ar totalizatoriaus punktų.

Kas ir kaip turi blokuoti?

Dalis Seimo narių šias pataisas vadina interneto laisvės ribojimu, nes įstatyme numatyta interneto tiekėjų prievolė blokuoti nelegalias svetaines, tačiau būdą, kaip tai daryti, turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Baiminamasi, kad šis mechanizmas gali būti panaudotas blokuojant ne tik azartinių lošimų svetaines.

Parlamentaras Šarūnas Gustainis siūlė apibrėžti, kad lošimų organizatorių kontrolė turėtų būti vykdoma DNS blokavimo būdu, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomone, Vyriausybė turi nustatyti blokavimo tvarką ir efektyviausius būdus.

„Nenorime, kad būtų neaiškumų. Nemaža dalis žmonių pagrįstai mato šį įstatymą, kaip valstybės galimybę riboti interneto laisvę“, – prieš balsavimą teigė parlamentaras Gintaras Steponavičius.

Seimo nario Petro Gražulio teigimu, kontrolė turi būti ir Vyriausybė pati nustatys blokavimo tvarką. Pasak jo, tai geriausias variantas.

„Jei būtų mano valia, drausčiau visus lošimus. Internetinių lošimų srityje galioja visiška anarchija ir valstybė nesikiša, niekas jokių mokesčių nemoka.

Atsakomybę prieš valstybę turėtume įvesti. Tai, ką darome, yra geriau, negu nieko“, – teigė parlamentaras Kęstutis Masiulis.

Pasak Seimo nario Roko Žilinsko, internetinių lošimų erdvėje yra visiškai netvarka. „Klausimas – kaip su ja tvarkomasi? Europos Komisijai reiks pasiaiškinti dėl vienų bendrovių išskyrimo prieš kitas. Kas yra nauda, ar gyvenimą griaunančios priklausomybės, ar papildomi 6 mln. eurų į biudžetą“, – svarstė jis.

Kaltino vieni kitus proteguojant verslo interesus

Parlamentarė Dangutė Mikutienė kalbėjo dar griežčiau. „Negaliu nesistebėti, kaip interesai gula įstatyme. Įkurkime „stūmikų“ frakciją, į kurią ateitų interesantai ir būtų stumiami jiems palankūs įstatymai“, – siūlė ji.

Seimo narė Aurelija Stancikienė teigė, kad lobistai naudojasi brangių teisininkų paslaugomis, todėl dažnai priimami nekokybiški įstatymai, nes Seimas tokių galimybių neturi.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas atkirto: „Nebandykite vaidinti, kad jūs ginate žmonių interesus. Jūs ginate šešėlinio verslo interesus. Mes norime, kad į biudžetą pakliūtų pinigai.“