Seime – siūlymas panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą: kas laukia žemdirbių savivaldos?

Ketvirtadienį Seime teikiamas Žemės ūkio rūmų įstatymo Nr. VIII-220 pripažinimo netekusiu galios projektas XVP-327. Juo siūloma panaikinti specialų Žemės ūkio rūmų teisinį reglamentavimą. Tarp projekto rengėjų – Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Mažeika, Aidas Gedvilas ir kiti parlamentarai.

Šis pasiūlymas jau sulaukė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) reakcijos. Organizacija ragina parlamentarus prieš priimant sprendimą pirmiausia atsakyti į klausimą, kaip po įstatymo panaikinimo būtų organizuojamas skirtingų žemdirbių grupių atstovavimas.

Tuo metu projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad specialus Žemės ūkio rūmų veiklos reglamentavimas nėra būtinas, nes jų veiklą būtų galima vykdyti pagal bendrąjį Asociacijų įstatymą ir pačių Rūmų statutą.

Taigi iš esmės susiduria du požiūriai: vieni teigia, kad dabartinis specialus teisinis reguliavimas nebereikalingas, kiti baiminasi, kad panaikinus jį gali susilpnėti institucinė žemdirbių savivalda.

Projektas panaikintų specialų Žemės ūkio rūmų įstatymą

XVP-327 Seime įregistruotas 2025 m. balandžio 15 d. Jo esmė gana paprasta – pripažinti netekusiu galios Žemės ūkio rūmų įstatymą. Projektą pasirašė daugiau kaip 20 Seimo narių.

Projekto rengėjai savo aiškinamajame rašte nurodo, kad Žemės ūkio rūmų veiklai nėra būtinas atskiras įstatymas. Jų vertinimu, Rūmai, kaip asociacija, gali veikti pagal bendrąjį asociacijų teisinį reguliavimą.

Tai svarbus skirtumas: projektu nesiūloma tiesiogiai uždrausti Žemės ūkio rūmų veiklos ar panaikinti pačios organizacijos. Siūloma atsisakyti specialaus įstatymo, kuris šiuo metu nustato jų teisinį statusą.

Būtent dėl to diskusija Seime nėra vien klausimas, ar Žemės ūkio rūmai turi egzistuoti. Esminis klausimas – kokį statusą ir kokį vaidmenį žemdirbių savivaldoje jie turėtų turėti ateityje.

Naujoji ŽŪR vadovė savivaldą įvardijo pagrindiniu prioritetu

2026 m. vasarį ŽŪR pirmininke penkerių metų kadencijai išrinkta Algimanta Pabedinskienė. Ji surinko beveik 80 proc. balsų. Netrukus po išrinkimo BNS ji teigė, kad pagrindinis jos tikslas – žemdirbių savivaldos stiprinimas, taip pat Rūmų narių interesų ir lūkesčių atstovavimas.

A. Pabedinskienė taip pat akcentavo ŽŪR ekspertinį potencialą ir poreikį aktyviau atstovauti įvairioms žemės ūkio šakoms. Pasak jos, žemės ūkis yra kur kas platesnė sritis nei vien pieno, grūdų ar gyvulininkystės sektoriai – jis susijęs ir su infrastruktūra, socialiniais bei kultūriniais klausimais, tautiniu paveldu ir turizmu.

A. Pabedinskienės viešo komentaro dėl XVP-327 kol kas nėra paskelbta. Tačiau jos deklaruotas siekis stiprinti žemdirbių savivaldą tampa ypač aktualus tuo metu, kai Seime siūloma panaikinti specialų šios savivaldos institucijos teisinį pagrindą.

Gegužę, minint Žemės ūkio rūmų 100 metų veiklos jubiliejų, pati organizacija renginį pavadino „Šimtmetis dialoge: žemdirbių ir kaimo gyventojų savivalda ir partnerystė valstybės kūrime“. A. Pabedinskienė tuomet teigė, kad per šimtmetį ŽŪR tapo svarbia žemdirbių ir kaimo gyventojų savivaldos institucija.

Jaunieji ūkininkai: pirmiausia turi būti aišku, kas bus vietoje

LJŪJS teigia nesanti prieš diskusiją apie Žemės ūkio rūmų veiklos tobulinimą ar jų teisinio reglamentavimo keitimą. Tačiau organizacija mano, kad prieš panaikinant dabartinį teisinį pagrindą turėtų būti aiškiai pristatytas alternatyvus modelis.

„Valstybė turėtų ieškoti ne kaip susilpninti ūkininkų organizacijas, o kaip sustiprinti tuos, kurie patys neturi pinigų profesionaliam atstovavimui“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

Jo teigimu, didelės žemės ūkio įmonės ar jų asociacijos gali samdyti lobistus, teisininkus ir viešųjų ryšių specialistus, o mažam šeimos ūkiui tokios galimybės gerokai mažesnės.

„Popieriuje visi gali turėti vienodą teisę kalbėti. Bet gyvenime galimybės nėra vienodos“, – teigia P. Astrauskas.

LJŪJS nuomone, bendroje sistemoje svarbu išlaikyti galimybę vienoje erdvėje tartis skirtingiems ūkiams ir žemės ūkio sektoriams.

Ar didžiausias ūkis turi turėti ir didžiausią balsą?

Žemės ūkio rūmuose atstovaujama įvairioms organizacijoms – nuo jaunųjų ir šeimos ūkininkų iki atskirų augalininkystės, gyvulininkystės, ekologinio ūkininkavimo, sodininkystės, kooperacijos ir kitų sričių atstovų.

Jų interesai nebūtinai sutampa. Tačiau LJŪJS būtent tai laiko viena iš priežasčių, kodėl reikalingas bendras dialogo mechanizmas.

Organizacija kelia klausimus ir dėl žemės koncentracijos, 500 hektarų ribojimo, susijusių asmenų kontrolės, išmokų ribojimo bei paramos paskirstymo.

Šios temos aktualios ne tik jauniesiems ūkininkams. Lietuvos žemės ūkyje jau ne vienerius metus diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti, kad žemės ūkio sektoriuje išliktų vietos šeimos ūkiams ir naujai į veiklą ateinantiems žmonėms.

Įstatymo panaikinimo istorijoje – ir lobizmo klausimas

Diskusijoje dėl XVP-327 svarbi ir 2025 m. įvykių seka.

2025 m. balandžio 11 d. Lietuvos žemės ūkio taryba priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė konkrečių pasiūlymų dėl teisės aktų keitimo ar panaikinimo. Tarp jų buvo ir pasiūlymas panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Po kelių dienų, balandžio 15-ąją, Seime buvo įregistruotas XVP-327.

Šią aplinkybę vėliau įvertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

2025 m. lapkričio 25 d. VTEK pripažino, kad Lietuvos žemės ūkio taryba vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. Komisija nustatė, kad taryba, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, institucijoms teikė konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų keitimo. Tarp jų buvo ir Žemės ūkio rūmų įstatymo panaikinimas.

VTEK sprendimas patvirtina neteisėtos lobistinės veiklos faktą, o įvykių chronologija rodo, kad Žemės ūkio rūmų įstatymo panaikinimas buvo vienas iš Lietuvos žemės ūkio tarybos siūlymų. Tačiau vien tai savaime neįrodo, kad būtent ši organizacija parengė Seime registruotą projektą ar kad jo autoriai veikė jos nurodymu.

Žemės koncentracijos klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre

Diskusija dėl žemdirbių atstovavimo vyksta tuo metu, kai Lietuvoje vėl daug kalbama apie žemės koncentraciją.

Rugsėjo pradžioje paskelbta apie Estijos bendrovės „Infortar“ grupės planus įsigyti 100 proc. Lietuvos žemės ūkio grupės „Litagra“ akcijų. Po sandorio užbaigimo „Infortar“ grupės ūkiuose bendras dirbamos žemės plotas siektų apie 23 tūkst. hektarų.

Pats sandoris savaime nereiškia, kad pažeistas Lietuvoje galiojantis žemės įsigijimo ribojimas. Tačiau jis dar kartą atkreipė dėmesį į platesnį klausimą – kiek žemės realiai kontroliuoja stambios verslo grupės ir ar dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tinkamai įvertinti susijusių asmenų bei įmonių struktūras.

Šį klausimą kelia ir jaunųjų ūkininkų atstovai.

Jų teigimu, jeigu Lietuva nori išlaikyti šeimos ūkių ir jaunųjų ūkininkų sektorių, vien finansinės paramos nepakanka. Reikalingas ir realus priėjimas prie žemės.

Ką tai reiškia mažam ūkiui?

LJŪJS kelia keturis pagrindinius klausimus, į kuriuos, jų nuomone, Seimas turėtų atsakyti prieš spręsdamas dėl ŽŪR įstatymo:

• kas po įstatymo panaikinimo atstovaus skirtingiems ūkiams bendroje sistemoje;
• kaip bus užtikrinta, kad didžiausią finansinį pajėgumą turinčios organizacijos neįgytų ir didžiausios politinės įtakos;
• kas atstovaus mažiems ir šeimos ūkiams, kurie neturi galimybių samdyti profesionalių lobistų;
• kodėl, jeigu dabartinis modelis laikomas pasenusiu, pirmiausia nepateikiamas naujas žemdirbių savivaldos modelis.

„Mes neginame kiekvienos seno įstatymo eilutės. Jeigu reikia – keiskime. Bet pirmiausia turime žinoti, ką kuriame vietoje. Sugriauti galima vienu balsavimu. Sukurti sistemą, kurioje ir mažas ūkininkas turi balsą, užtrunka daug metų“, – teigia P. Astrauskas.

Seime – ne tik balsavimas dėl vieno įstatymo

Ketvirtadienį Seime vyksiantis XVP-327 pateikimas pats savaime dar nereiškia Žemės ūkio rūmų panaikinimo. Jeigu projektui būtų pritarta, toliau jis būtų svarstomas komitetuose ir Seimo salėje.

Tačiau politinė diskusija jau peržengia vieno įstatymo ribas.

Viena vertus, projekto autoriai kelia klausimą, ar atskiras Žemės ūkio rūmų įstatymas šiandien apskritai yra būtinas. Kita vertus, ŽŪR vadovybė savo prioritetu įvardija žemdirbių savivaldos stiprinimą, o jaunieji ūkininkai įspėja, kad panaikinus dabartinį teisinį pagrindą pirmiausia būtina aiškiai žinoti, kokia sistema jį pakeis.

Todėl pagrindinis klausimas šioje diskusijoje gali būti ne „ar išsaugoti Žemės ūkio rūmų įstatymą?“, o „kaip Lietuvoje ateityje bus užtikrinta, kad sprendimų priėmimo procese būtų girdimas ne tik stambiausias, bet ir mažas bei šeimos ūkis?“

Tai ypač aktualu šiemet, kai Žemės ūkio rūmai mini 100 metų veiklos sukaktį, o jų naujoji pirmininkė A. Pabedinskienė vienu pagrindinių savo tikslų yra įvardijusi būtent žemdirbių savivaldos stiprinimą.