Šeimos finansų planavimas: su moterų įsitraukimu ar be jo?
Ar didesnis moterų įsitraukimas į finansų planavimą turėtų pozityvų poveikį finansinei situacijai šeimoje? Tokį klausimą iškėlė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atstovai, pristatydami šiemet atlikto šalies moterų, gyvenančių partnerystėje, apklausos rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad moterys dažnai abejoja savo sprendimais asmeninių ar namų ūkio finansų planavimo klausimais ir linkusios nusileisti, jei jiems prieštarauja partneris. „Nors moterims dažnai tenka nusileisti ir atsisakyti sprendimų finansiniais klausimais, kita vertus, apklausa rodo, kad dažnai vėliau šie sprendimai pasirodo buvę teisingi. Jei moterys labiau pasitikėtų savo siūlomais sprendimais, o jų partneriai labiau į juos įsiklausytų, tai neabejotinai turėtų pozityvų poveikį šeimos finansinei situacijai“, – pristatydamas tyrimo rezultatus pažymėjo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Artūras Bakšinskas.
Abejoja ir ieško kompromiso
Tyrimas parodė, kad dažniausiai sprendimai šalies namų ūkiuose priimami bendru sutarimu – taip nurodė 53 proc. apklaustųjų. Beveik trečdalis (30 proc.) moterų nurodė sprendimus priimančios pačios – arba savarankiškai, arba pasitarusios su namiškiais. Tačiau savarankiškai priimdamos sprendimus, moterys sakė nesijaučiančios dėl jų labai užtikrintos – net 76 proc. moterų nurodė, kad jos dėl jų abejoja. Savo sprendimais atsakė neabejojančios 23 proc. apklaustųjų.
„Tai, kad moterys linkusios labiau abejoti savo sprendimais iš dalies susiję su tuo, kaip jos juos priima. Tyrimai rodo, kad esant stresinei situacijai sprendimus moterys priima kitaip nei vyrai. Jos linkusios apsvarstyti daugiau variantų, labiau įsigilinti ir matyti bendrą vaizdą, ieškoti daugumai palankaus sprendimo. Be to, skirtingai nei vyrai, daugumą jų linkusios rinktis saugesnį variantą, kur, vaizdžiai kalbant, laimėjimas bus mažesnis, bet labiau užtikrintas. O stresą patiriantys vyrai, atvirkščiai, dažniau renkasi didesnę riziką, kai prizas didesnis, bet šansų jam laimėti mažiau. Priėmę pirmą geriausią jiems atrodantį sprendimą, į likusius variantus jie dažniausiai nebesižvalgo“, – pastebi Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė Eglė Malokviejūtė.
Atsisako teisingų sprendimų
Apklausos metu moterų taip pat buvo teiraujamasi, ar joms tenka savo sprendimų atsisakyti dėl partnerio nepritarimo. Teigiamai atsakė 76 proc. apklaustų moterų, 19 proc. nurodė, kad tokioje situacijoje nebuvo atsidūrę. Nemaža dalis, 55 proc. moterų taip pat nurodė, kad sprendimai, kurių jos atsisakė partneriui prieštaraujant, vėliau pasirodė buvę teisingi. 15 proc. pripažino, kad didžioji dalis sprendimų visgi buvo neteisingi, o likusi dalis moterų į klausimą negalėjo atsakyti.
Sutuoktinio prieštaravimas moteris sulaikytų ir nuo sprendimo apdrausti didžiausias pajamas uždirbantį šeimos narį. Nors dauguma, 63 proc. respondenčių mano, kad „šeimos maitintojo“ gyvybės apdraudimas būtų naudingas sprendimas jų šeimai, tačiau net 52 proc. moterų nuo tokio žingsnio susilaikytų sutuoktinio „ne“. 36 proc. moterų manė, kad partnerio prieštaravimai nuo sprendimo jų nesulaikytų, likusi dalis (12 proc.) į klausimą neatsakė.
Ar finansinė situacija pagerėtų?
Paklaustos, ar, šeimos finansinė situacija pagerėtų, jei jos pačios labiau įsitrauktų į šeimos finansų planavimo sprendimus, moterys nebuvo tuo labai tikros. Kad jų aktyvesnis dalyvavimas priimant sprendimus turėtų pozityvaus poveikio finansinei situacijai šeimoje manė 21 proc. apklaustųjų, tuo abejojo 41 proc., neigiamai atsakė 22 proc. moterų.
„Moterys Lietuvoje vis dar uždirba mažiau nei vyrai, šis skirtumas siekia vidutiniškai 16 procentų, atitinkamai, daugumoje šeimų pagrindinis šeimos maitintojas tebėra vyras. Jei moterų balsas būtų labiau girdimas priimant sprendimus planuojant šeimos finansus, ji pati jaustųsi finansiškai saugesnė, labiau apsaugota būtų ir šeima. Šiandien vis dar tenka pripažinti, kad nemaža dalis Lietuvos šeimų gyvena nepasirūpinusios finansinės apsaugos priemonėmis, kurios apsaugotų jas netikėtų atvejų, nelaimių atveju, kai šeimos maitintojas praranda darbingumą arba apskritai šeima jo netenka. Tai ypač turėtų būti aktualu šeimoms, kurios gyvena nuo algos iki algos ir kuriose didžiausias pajamas uždirba vienas žmogus. Pasirūpinus jo gyvybės draudimu, būtų apsaugota visa šeima“, – pažymi A. Bakšinskas.
