25 birželio, 2018
Genovaitė Paulikaitė

Senas padangas galima surinkti patogiau ir be papildomų išlaidų

„Jau aštuonios padangos sandėliuke kėpso“, – dirstelėjusi į nemažą plotą užimančias padangas, susirūpinu, kur man jas padėti. Neišmesi juk pamiškėje ar miško viduryje. Teoriškai žinodama, kad 4 ar 5 senas padangas galima atiduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, pasineriu į visagalį internetą.

Vilniuje tik keturios vietos?

Nepasakyčiau, kad paieška buvo labai greita ir sėkminga. Ji man pasiūlė keletą straipsnių, kuriuose gyventojai raginami senas padangas vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, pagąsdinimą, kokia bauda gresia už ne vietoje išmestas šias atliekas, bet aikštelių adresai juose buvo nutylėti. Pagaliau šį tą pavyksta išsiaiškinti. Randu informaciją, kokiose Vilniaus vietose surenkamos senos padangos. Nurodytos keturios vietos. Tiesa, paieškos išmestame žemėlapyje parodytos tik trys stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Deja, nė viena jų – nėra pakeliui. Vadinasi, yra viena išeitis – tikslinga kelionė su 4 senomis padangomis gana užkrautomis gatvėmis. Ir nurodytas darbo laikas ne pats patogiausias – nuo 10 iki 19 valandos, pietų pertrauka nuo 14:30 iki 15 valandos. Visas išganymas – šeštadienis. Nors, kaip internete nurodoma, padangos priimamos nuo 10 iki 16:30 ir pietaujant nu 13 iki 13:30, vis tik galima prisiderinti. Jau buvau bepuolanti rengtis šeštadienio išvykai, bet dėl visa ko nusprendžiau pasitikslinti darbo laiką kitame puslapyje. Ten aptinku dar labiau galvą susukančią informacija. Pasirodo, šios aikštelės tik dvi dienas priima nuo 10 iki 19 valandos, likusiomis dirba nuo 8 iki 17, o šeštadienį – iki 15:30. Suprantu – nebesuspėsiu: padangos lieka gulėti sandėliuke.

Aikštelių išlaikymas kainuoja

Paieškų azarto pagauta, pabandau išsiaiškinti, gal kituose miestuose ir rajonuose paprasčiau atsikratyti senomis padangomis. Google paieška Kaune nurodo vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, Klaipėdoje – 3, Neringoje, Palangoje, Šilutėje, Skuode, Kretingoje, Klaipėdos rajone – po vieną. Panaši situacija ir kituose regionuose. Ir tai suprantama. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių išlaikymas kainuoja. Jose surinktų padangų atliekų sutvarkymas taip pat reikalauja nemažų išlaidų. Padangų atliekų tvarkytojams už paslaugą sumokama net iki keliasdešimt eurų už toną. Moka arba savivaldybė iš biudžeto, arba regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Neatmestina, kad tam tikslui gali būti naudojami ir rinkliavos už komunalines atliekas pinigai.

Taigi padangų atliekų surinkimas ne taip ir patogus. O svarbiausia – už padangų atliekų, surinktų didelių gabaritų atliekų aikštelėje, sutvarkymą mokame visi.

Yra patogesnių būdų

„Jei senų padangų sutvarkymui yra naudojamos rinkliavos už komunalines atliekas lėšos, jau yra įstatymo pažeidimas. Įstatymas neleidžia šių pinigų naudoti taršos mokesčiu apmokestinamų gaminių atliekų sutvarkymui. Kiekvienas žmogus, pirkdamas ar padangas, ar kitą apmokestinamąjį gaminį, sumoka ir už jo atliekos sutvarkymą“, – pabrėžia Padangų importuotojų organizacijos (PIO) direktorė Danguolė Butkienė.

Jos teigimu, yra kur kas patogesnių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių padangų atliekų surinkimo ir sutvarkymo būdų. Tai autoservisų ir padangų gamintojų-importuotojų bendradarbiavimas. „Šiuo metu nemažai autoservisų už senų padangų išvežimą moka padangų tvarkytojams. Tie autoservisai, kurie yra pasirašę sutartį su padangų gamintojais-importuotojais, už padangų atliekų išvežimą nieko nemoka. Jiems užtenka pranešti padangų gamintojui-importuotojui, ir jis viskuo pasirūpina, nes įstatymas juos įpareigoja arba mokėti taršos mokestį, arba sutvarkyti 80 proc. įvežto padangų kiekio, – sako PIO direktorė Danguolė Butkienė. – Autoservisuose, pasirašiusiuose sutartį su gamintojais-importuotojais, gyventojai galėtų nemokamai palikti ne tik keičiamas padangas, bet ir atvežti užsigulėjusias sandėliukuose. Gyventojams nebereikėtų gaišti laiko, gabenant atliekas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, autoservisams tai nesukeltų papildomų rūpesčių bei išlaidų ir nebūtų prarandami mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Tad kviečiu autoservisus naudotis įstatymo įteisinta galimybe susimažinti išlaidas.“

Pasak Danguolės Butkienės, supaprastinant senų padangų surinkimą galima pasitelkti ir degalines. „Ne viena užsienio šalis tai praktikuoja – pastatytas stovas, ant kurio žmonės ir sumauna senas padangas. Tad apie tokią galimybę galėtų pagalvoti ir mūsų šalies savivaldybės. Savivaldybėms, pasirašiusios sutartį dėl padangų atliekų sutvarkymo su padangų gamintojais-importuotojais, nereikėtų skirti lėšų iš biudžeto šioms atliekoms sutvarkyti“, – dar vienai naujovei savivaldybes kviečia PIO direktorė Danguolė Butkienė.

Apie PIO

Padangų importuotojų organizacija įsteigta 2014 metais. Pagrindinis Organizacijos veiklos tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir  Lietuvos įstatymuose bei kituose teisės aktuose padangų gamintojams ir importuotojams numatytas su atliekų tvarkymu susijusias prievoles. Apie organizacijos reikalingumą liudija skaičiai. Jau pirmaisiais veiklos metais, prasidėjusiais vasario 14 dieną, įmonė sulaukė 61 gamintojo importuotojo pasitikėjimo. Buvo sutvarkyta  daugiau kaip 2810 tonų padangų atliekų.  2015 metais organizacija vienijo 83 narius. Buvo sutvarkytas daugiau kaip 4563 tonas padangų atliekų. 2016 metų pabaigoje organizacijoje buvo 84 nariai. Jie vidaus rinkai patiekė daugiau kaip 6860 tonų ir sutvarkė 5485 tonas padangų, įkūrė 263 padangų atliekų surinkimo aikšteles. 2017 metais organizacijoje buvo 111 gamintojų importuotojų, surinkta ir sutvarkyta 11794,988 tonų padangų atliekų.

PIO kontaktai – t el.: 8 672 54345; e. paštas: danguole@pio.lt

 


Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]