„Sengirės fondas“ 2022 metais globojamų miškų plotą praplėtė iki 57,08 hektarų
Per 2022 m. „Sengirės fondas“ praplėtė globojamų miškų plotą iki 57,08 hektarų ir inicijavo iki šiol didžiausio vientiso 27,5 ha miško sklypo įsigijimo procesą. Fondas taip pat praneša apie įgyvendintą reikšmingą mokslinę veiklą bei pirmuosius žingsnius viešojo intereso gynime.
Per 2022 m. fondas praplėtė globojamų miškų plotą iki 57,08 hektarų – 4 miško sklypai buvo įsigyti, 1 dovanotas. Prie saugotinų miškų paieškos prisidėjo visuomenė bei gamtininkai, siūlantys miškus išsaugojimui.
„Taip pat gruodį buvo inicijuotas iki šiol didžiausio vientiso 27,5 hektarų miško sklypo Raigardo slėnyje įsigijimo procesas. Net trečdalį jo išpirkti padėjo GPM parama, kuri 2022 metais sudarė 36 826 Eur. GPM dėka, kasmet kartu išsaugome apie 9 hektarus senųjų miškų, – sakė fondo bendraįkūrėjas, režisierius Mindaugas Survila. – Esame labai dėkingi kiekvienam prisidedančiam savo laiku, parama, įžvalgomis, idėjomis, žiniomis, paslaugomis ar kitais būdais.“
2022 m. vasaros pabaigoje mikologė dr. Reda Iršėnaitė fondo globojamame Moniškio miške aptiko unikalų radinį – pasaulyje itin retą ir sparčiai nykstančią grybų rūšį – mėlynlakštę mažasporę (Baespora myriadophylla). Tai globaliai reikšmingas mokslinis atradimas, kadangi rasta vienintelė grybo radavietė visoje šalyje, o pasaulyje jų skaičiuojama vos 400.
„Grybo atsiradimą lėmė unikalios miško sąlygos: daug išlikusių senų drebulių ir jų virtuolių. Drebulės, kurios įprastai laikomos mažaverčiu medžiu ūkine prasme, yra ypatingos biologinės įvairovės atžvilgiu. Jų mediena lengvai prieinama skaidytojams – grybams, vabzdžiams ir gyvūnų rūšims“, – pasakojo M. Survila.
Būtent biologiškai vertingiausius miškus, su didžiausiu potencialu virsti sengire, fondas ir siekia išsaugoti. Šiuo metu saugomuose miškuose – 30 Europos Bendrijos svarbos bei kertinių miško buveinių, medynų amžius yra nuo 60 iki 160 metų. Juose gyvena retos, saugotinos, į Raudonąją knygą įtrauktos gyvūnų, augalų, kerpių, grybų rūšys, gausu natūralios, visai gyvybei palaikyti itin svarbios negyvos, tačiau gyvastingos medienos.
Tęsdamas išsikeltus švietimo tikslus, fondas edukaciniu bei informaciniu turiniu socialinėse medijose pasiekė virš 658 tūkst. žmonių, o komandai, rėmėjams ir partneriams buvo surengta 16 edukacinių išvykų su mokslininkais į senuosius miškus. Pravesta daugiau nei 14 paskaitų – nuo edukacijų vaikams iki pranešimų verslo renginiuose bei mokslo konferencijose. Organizuotos 2 žinių gilinimo paskaitos ir paties fondo komandai bei dalyvauta 2 kompetencijų kėlimo programose.
Pirmąkart siekta ir moksliškai pagrįstu būdu įvardinti ir įvertinti senųjų miškų žmonijai teikiamas vertes, stengiantis parodyti įvairiapusiškumą tiek gamtai, tiek žmonijai. Projekto metu išgrynintos net 28 senųjų miškų teikiamos ekosistemų paslaugos – nuo laukinių augalų iki vandens, oro ir kitokios taršos prevencijos, CO2 sugėrimo ir anglies sulaikymo, atsparumo kenkėjams bei gamtos stichijoms užtikrinimo. Taip pat – buveinių ir gyvenimo ciklo užtikrinimas gyvūnų, augalų, grybų rūšims, ir tiesiogiai su žmogaus sveikata, rekreacija, edukacija, kultūriniais, estetiniais, dvasiniais ir egzistenciniais potyriais ir poreikiais susijusios gyvosios gamtos savybės. Nors ne viską įmanoma įvertinti tikslia pinigine išraiška, mokslininkų skaičiavimu, 1 hektaras senųjų miškų kasmet sukuria apie 1067 Eur socio-ekonominės naudos.
Dar viena svarbi praėjusiųjų metų pradžioje vykdyta veikla – pirmieji žingsniai advokacijoje, ginant viešąjį interesą bendradarbiaujant su Aplinkosaugos koalicija. Gruodžio mėn. „Sengirės fondas“ pateikė pastabas Aplinkos ministerijai dėl derinimui paskelbto Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projekto. Fondas siekia, jog žmonės, turintys miško ir norintys jį išsaugoti neliestą šimtams metų, turėtų galimybes tą padaryti teisėtai.
Profesinėmis žiniomis ir patirtimi, savo laiku ir energija, mokslinėmis įžvalgomis, kūriniais, idėjomis bei savo balsu prie senųjų miškų išsaugojimo ir fondo veiklos 2022 metais prisidėjo virš 70 aktyvių žmonių iš įvairių Lietuvos bei pasaulio vietų. Naujai prie girių ambasadorių šiemet jungiasi ir Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė, režisierė, pedagogė, atlikėja Kamilė Gudmonaitė, taip pat fotomenininkė, žurnalistė, keliautoja Berta Tilmantaitė bei jau kurį laiką aktyviai fondą palaikanti kūrėja ir visuomenės veikėja Neringa Rekašiūtė.
Miškai sulaukia ir vis daugiau filantropų dėmesio – savo mišką padovanojo Mindaugas Kanišauskas, itin dosniai prie miško Dzūkijoje išpirkimo prisidėjo gydytojas Mykolas Dumčius, programuotojas Aras Pranckevičius bei daugelis kitų.
Šios ne pelno siekiančios organizacijos veiklai skirta virš 254 tūkst. eurų vertės paramos – tiek pinigine forma, tiek paslaugomis bei turtu, t.y. globai dovanojamu mišku. Prie fondo veiklos pernai prisidėjo virš 20 verslo organizacijų bei 1092 asmenų, kurių didžioji dalis – skiriantys 1,2 proc. savo GPM dalį.
Siekdamas ir toliau vykdyti savo misiją – išsaugoti vertingiausius senuosius Lietuvos miškus su visa juose esančia gyvybe – „Sengirės fondas“ šiemet planuoja padidinti globojamą plotą iki 100 ha. Po sklypo Raigardo slėnyje įsigijimo, organizacija šiuo metu jau globoja 84 ha senųjų miškų.
„Tarp mūsų tikslų šiems metams – ne tik padidinti globojamų miškų plotą, bet ir stiprinti jau turimų miškų monitoringą, atlikti išsamius biologinius tyrimus. Taip pat tikimės teikti vis daugiau dėmesio visuomenės švietimui, auginti komandą ir tęsti sėkmingą bendradarbiavimą su verslais bei gamtosaugos organizacijomis, siekdami kuo didesnio veiklos poveikio“, – sakė fondo bendraįkūrėjas.
Organizacijos atstovas pridėjo, kad norintys prisidėti prie organizacijos tikslų įgyvendinimo, tai gali atlikti ir skirdami finansinę paramą asmeniškai ar verslo vardu, ir fondo globai perleisdami miškus, įsitraukdami į komandą bei skleisdami žinią apie senųjų miškų išsaugojimo svarbą. Pilną „Sengirės fondo“ 2022 m. veiklos ataskaitą rasite fondo svetainėje.
