Sergamumas gripu ir ŪVKTI sparčiai auga

Vilniaus apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sparčiai auga – sergančiųjų skaičius vis didėja nuo šių metų pradžios. Praėjusią – 4-ąją šių metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 97,81 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesniąją savaitę jis siekė 79,69 atv./10 tūkst. gyventojų.

Tarp sergančiųjų daugiausiai užregistruota vaikų iki 17 m. amžiaus. Jie sudaro 67 proc. visų gripo ir ŪVKTI atvejų. Daugėja ir asmenų, kuriems diagnozuotas gripas. Praėjusią savaitę tokių užregistruota 113, ankstesnę savaitę buvo 28. Visgi kol kas gripas sudaro nedidelę dalį bendro sergamumo – 1,4 proc.

Gripo epidemija apskrityje skelbiama tuomet, kai bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis pasiekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų, o gripo atvejai sudaro 30 proc. visų užregistruotų atvejų.

Gripas ar „peršalimas“

Gripą ir ŪVKTI, dar kitaip vadinamas „peršalimo ligomis“ arba tiesiog peršalimu, dažnai tapatina. Šioms ligoms būdingi panašūs klinikiniai simptomai, tokie kaip: gerklės skausmas, sloga, kosulys, silpnumas ir kt. Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo ligų yra karščiavimas ir dažnos ir sunkios komplikacijos. Peršalus temperatūros nėra arba ji yra nežymi (apie 37 °C), tuo tarpu gripo atveju pakyla aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C).

Gripo simptomai prasideda staiga (per 12 val.): dažnai vargina didelis bendras silpnumas ir nuovargis, stiprus galvos ir raumenų skausmas, sausas ir sunkus kosulys. Liga trunka 6 – 7 d. (ŪVKTI – 3-4 d.). Taip pat gripui būdingos sunkios ir dažnos komplikacijos (pneumonija, sinusitas, tonzilitas, pūlingas vidurinės ausies uždegimas, širdies ir kraujagyslių, plaučių ligų paūmėjimas, miodarditas, encefalitas ir kt.). Peršalimo simptomai atsiranda palaipsniui. Šios ligos būdingi simptomai yra: lengvas iki vidutinio gerklės skausmas (pikas 2-3 d.), čiaudulys, sloga, švelnus kosulys. Skirtingai nei gripo atveju, peršalimui nebūdingas šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, krūtinės diskomfortas, komplikacijos.

Kaip apsisaugoti?

Gripo virusas ir ŪVKTI plinta oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant. Infekcijos greičiau plinta ankštose, blogai vėdinamose patalpose, esant drėgnesniam orui.

Primename, kad saugantis nuo gripo reikėtų vengti kontakto su sergančiais (kosinčiais, čiaudinčiais) žmonėmis, o patiems pajutus gripo simptomus (karščiavimas, galvos, gerklės skausmas, bendras silpnumas) – kreiptis į šeimos gydytoją. Apsisaugoti nuo oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų padeda ir higienos laikymasis – dažnas rankų plovimas, paviršių valymas drėgnu būdu, tinkamas patalpų vėdinimas.

Efektyviausia priemonė nuo gripo ir jo sukeliamų sunkių komplikacijų (pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kt.) yra skiepai. Ypatingai skiepai svarbūs rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, taip pat asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; nėščiosioms; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Visi šie asmenys nuo gripo skiepijami nemokamai (t.y. valstybės lėšomis). Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.