Šiandien – lygiai prieš šimtą metų nuo pirmosios dainų šventės: parodė, kaip ji gaIėtų atrodyti dar po šimtmečio
Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. rugpjūčio 23 d., Kaune prasidėjo Dainų diena – tris su puse tūkstančio choristų ir dešimt tūkstančių žiūrovų subūrusi chorinės muzikos šventė. Tą savaitgalį oras buvo toks pat permainingas, kaip ir šiomis dienomis – antrąją šventės dalį teko nukelti iš rugpjūčio 24 į 25 dieną. Taip prasidėjo jau visą amžių trunkanti Dainų šventės draugystė su Lietuva ir su lietumi, rašoma Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime žiniasklaidai.
Pasak šventės organizatorių, šiemet minėdama šimtmetį Lietuvos dainų šventė sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio – Seimui 2024-uosius paskelbus Dainų šventės metais, pasipylė proginių renginių ir iniciatyvų visoje Lietuvoje. Viena iš jų – fotografo Pauliaus Gvildžio pasitelkus dirbtinį intelektą sukurta iliustracija, kviečianti įsivaizduoti, kaip Dainų šventė galėtų atrodyti dar po 100 metų, 2124-aisiais.
Iliustracijoje vaizduojama futuristiniu stiliumi rekonstruota Vilniaus Vingio parko estrada ir didžiulės minios dainuojančių ir besiklausančių žmonių. „Dainų šventė ir dirbtinis intelektas – stebinanti, bet džiuginanti kombinacija, – sakė iliustracijos autorius Paulius Gvildys. – Šis kūrinys man labai prasmingas, manau, kad tradicijai svarbu rasti santykį su technologijomis ir ateitimi.“
Iliustraciją menininkas sukūrė su „Midjourney“ dirbtiniu intelektu. Procesas ilgas – iš pradžių dirbtinis intelektas pagal kūrėjo užklausas sugeneruoja pirmuosius vaizdus, tuomet menininkas juos tobulina „Photoshop“ programoje ir grąžina dirbtiniam intelektui, kuris skanuoja gauta medžiagą ir kuria pagal tolesnes užklausas. Toks apsikeitimas vyksta tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas.
P. Gvildys pasakojo, kad kuriant sunkiausia buvo „susikalbėti“ su dirbtiniu intelektu apie tai, kaip atrodo mūsų Vingio parko estrada: „įvairių lauko estradų pasaulyje esama ir daugiau, ir jos dirbtiniam intelektui žinomos, o man labai norėjosi išlaikyti unikalią mūsų estrados formą,“ – sakė jis.
Pasitelkęs dirbtinį intelektą P. Gvildys yra sukūręs nemažai žinomų žmonių portretų, kuriuose kvietė išlaisvinti vaizduotę ir pamatyti save naujomis akimis. Vieni save įsivaizdavo degančiomis rankomis, kiti – klajojančius po mišką su ginklais, treti – dirbančius slaptaisiais agentais. „Man labai patinka galimybė sukurti tai, ko nėra, – pasakoja fotografas. – Dirbdamas su dirbtiniu intelektu patiriu tokį kūrybinį džiaugsmą, kokio nesu patyręs fotografuodamas. Labai įdomu bandyti įžodinti savo idėjas – darbas su dirbtiniu intelektu yra nuolatinis dialogas, ne veltui šios profesijos meistrai vadinami dirbtinio intelekto užkalbėtojais. Čia labai svarbi komunikacija – reikia aiškiai formuluoti mintis, dirbtiniam intelektui suprantama kalba jam dėstyti savo lūkesčius. Kūrinys pavyksta tuomet, kai pavyksta susikalbėti.“
