Šiauliečių nuomone, K. Korsako gatvės pavadinimo keisti nereikia: savivaldybė planuoja pakartotinai kreiptis į LGGRTC
Gyventojų apklausoje dalyvavę šiauliečiai nesutinka su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sprendimu, kuriuo savivaldybė yra įpareigojama pakeisti K. Korsako gatvės pavadinimą.
Išnagrinėjusi du mėnesius vykdytos apklausos rezultatus, rodančius, jog gyventojai nepritaria gatvės pavadinimo keitimui, savivaldybė ketina pakartotinai kreiptis į LGGRTC, prašydama papildomo situacijos išaiškinimo.
„Gruodžio 11 d. vykusiame posėdyje aptarėme šiauliečių balsavimo rezultatus ir nusprendėme pakartotinai kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Tikimės, kad jų nuomonė pasikeis, nes pasikeitė ir aplinkybės“, – teigė Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda.
„Manome, kad bus įvertinta tai, jog dėl K. Korsako asmenybės įvairios institucijos nėra priėmusios vienareikšmiškos nuomonės, be to, K. Korsako g. keitimui nepritaria ir gyventojai, ir akademinio pasaulio atstovai. Turime Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atstovų išvadą, taip pat habl. daktarės Jūratės Sprindytės nuomonę. Niekas daugiau nepalaiko gatvės pavadinimo keitimo, išskyrus patį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC)“, – pridūrė jis.
Pasak J. Švėgždos, svarbu ir tai, kad savivalda turi išimtines teises spręsti dėl gatvių ir kitų objektų pavadinimų. Vicemero teigimu, sprendimą dėl gatvės keitimo turi priimti taryba, o balsuojantiesiems LGGRTC esą taip pat neturėtų nurodinėti, kaip balsuoti, nes mandatas yra laisvas ir leidžia be niekieno įtakos priimti sprendimus.
Rugsėjo mėnesį LGGRTC pranešė apie savo sprendimą, jog Šiauliuose esančios K. Korsako gatvės pavadinimas turi būti pakeistas per 3 mėnesius. Tokį sprendimą centras grindė švada, jog K. Korsakas dirbo okupacinėse sovietų centrinės valdžios institucijose.
Vis dėlto, Šiaulių miesto savivaldybė nebuvo linkusi su šiuo sprendimu sutikti, tad rugsėjo 27 d. paskelbė du mėnesius vykdytos gyventojų nuomonės apklausos pradžią. Apklausoje balsavo 893 gyventojai, iš jų 684 (76,5 proc.) pasisakė prieš pavadinimo keitimą, o 209 (23,5 proc.) šią idėją palaikė.
Pernai metų gegužę Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
2022 metų gruodį Seimo priimtas įstatymas taip pat sudaro prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
