Šiaulių 790-metį įspūdingai papasakojo „Šviesos geometrija“: miesto istorija atgijo Saulės Laikrodžio aikštėje

Rugsėjo 10-osios vakarą Šiaulių Saulės Laikrodžio aikštė virto įspūdinga 360 laipsnių scena. Čia vykusiame jubiliejinės miesto šventės „Šiaulių dienos 790“ meniniame renginyje „Šviesos geometrija“ Šiaulių istorija buvo pasakojama ne žodžiais vien – ją kūrė muzika, šokis, šviesa, istorinės fotografijos, vaizdo grafika ir šimtai į renginį įsitraukusių miestiečių.
Renginys tapo vienu pirmųjų ryškių 790-ojo Šiaulių gimtadienio akcentų. Jo sumanytojai siekė ne tik priminti miesto praeitį, bet ir parodyti, kad istorija nėra užbaigtas pasakojimas – ją šiandien toliau kuria čia gyvenantys žmonės.
Istorija prasidėjo nuo vienos merginos pasakojimo
„Šviesos geometrijos“ pasakojimo pradžioje žiūrovai išvydo merginą, vardu Saulė. Žvelgdama į miesto ir savo šeimos nuotraukas, ji prisiminė močiutę Stasę – geležinkelietę, pas kurią vasaromis atvykdavo į Šiaulius.
Aktorės Saulės Gotbergės balsu pasakojama asmeninė istorija pamažu išaugo į platesnį pasakojimą apie miestą, Saulę ir šviesą. Taip vienos šeimos prisiminimai tapo jungtimi su viso Šiaulių miesto istorija.
Renginio kūrybinė idėja buvo grindžiama judėjimo, ritmo ir šviesos motyvais. Pasak koncepcijos autoriaus ir režisieriaus Daliaus Abario, būtent Saulė ir nuolatinis judėjimas tapo atspirties tašku kuriant reginį, kuriame skirtingi Šiaulių laikotarpiai susitiko vienoje erdvėje.
„Kai Saulė žengė į sceną, paskui ją patraukė ir šimtai šiauliečių“, – apie vieną įsimintiniausių vakaro momentų pasakojo D. Abaris.
Saulės Laikrodžio aikštė tapo scena be ribų
Pasirinkta erdvė taip pat nebuvo atsitiktinė. Saulės Laikrodžio aikštė, kurioje stovi vienas iš Šiaulių simbolių – skulptūra „Šaulys“, tapo pagrindine meninio pasakojimo ašimi.
Aplink ją iškilo specialiai renginiui sukurta beveik devynių metrų aukščio cilindro formos konstrukcija. Joje buvo įrengti skirtinguose aukščiuose išdėstyti bokštai, simbolizuojantys laiką. Konstrukcija tapo erdve muzikai, šokiui, šviesai ir vaizdui.
Permatomame ekrane susiliejo istoriniai Šiaulių vaizdai, šiuolaikinė vaizdo grafika ir gyvai fiksuojamos atlikėjų emocijos. Žiūrovai galėjo matyti ne tik scenoje vykstantį veiksmą, bet ir tai, kaip skirtingos meno formos persipina tarpusavyje.
Todėl įprasta riba tarp scenos ir publikos šį vakarą tarsi išnyko. Visa Saulės Laikrodžio aikštė tapo viena didele scena, o miesto istorija buvo pasakojama aplink žiūrovus.
Muzika, šokis ir šviesa susiliejo į vieną pasakojimą
„Šviesos geometrijoje“ pasirodė multiinstrumentininkas Saulius Petreikis, perkusininkas Gintautas Gascevičius ir ritmo grupė, elektroninės muzikos kūrėjai „Happyendless“. Judesio dramaturgiją kūrė Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė ir Šiaulių miesto meno kolektyvai.
Scenarijų renginiui parašė Mindaugas Nastaravičius, choreografiją kūrė Aušra Krasauskaitė.
Tačiau svarbiu reginio dalyviu tapo ir pats miestas – jo gyventojai. Žiūrovai nebuvo palikti vien stebėtojais. Judėjimas aplink Saulės Laikrodžio ašį įtraukė žmones į bendrą meninį veiksmą ir leido jiems patiems tapti 790 metų istorijos dalimi.
Šiaulių istorija – ne muziejuje, o gyvame mieste
„Šviesos geometrija“ išsiskyrė tuo, kad Šiaulių istoriją siekė parodyti ne kaip sustingusią praeitį. Istorinės fotografijos ir miesto vaizdai buvo jungiami su gyvu šokiu, muzika ir šiuolaikinėmis technologijomis.
Taip praeitis susitiko su dabartimi, o asmeniniai prisiminimai tapo bendros miesto atminties dalimi.
Šis sumanymas ypač simboliškas jubiliejiniais metais, kai Šiauliai mini 790 metų sukaktį. Miesto šventė „Šiaulių dienos 790“ vyksta rugsėjo 10–13 dienomis, o jos programoje numatyta daugybė koncertų, kultūros, meno, sporto ir bendruomeninių renginių.
Po „Šviesos geometrijos“ šventė tęsiasi ir kitose miesto erdvėse. Rugsėjo 11–12 dienomis šiauliečių ir miesto svečių laukia koncertai Prisikėlimo aikštėje, šventinis prekymetis, „Šiaulių turizmo gatvė“, mėgėjų meno festivalis „Rudens mozaika“ ir kiti renginiai.
790 metų istorija – ir tai, kas dar tik bus sukurta
Šiaulių jubiliejaus renginio kūrėjai pasirinko ne vien prisiminti tai, kas jau įvyko. Šviesos, judėjimo ir muzikos kalba buvo priminta, kad miesto istorija nesibaigia praeityje.
Kiekviena karta į ją įrašo savo istoriją, o šiandienos šiauliečiai tampa tais žmonėmis, kurie kurs kitą miesto istorijos skyrių.
Galbūt todėl simboliška, kad vienu svarbiausių vakaro motyvų tapo judėjimas. Miestas juda pirmyn, keičiasi jo žmonės, pastatai, gatvės ir gyvenimo būdas, tačiau išlieka tai, kas jungia skirtingas kartas – miesto atmintis ir bendruomenės jausmas.
790-asis Šiaulių gimtadienis prasidėjo pasakojimu apie Saulę, šviesą ir laiką. O Saulės Laikrodžio aikštėje šįkart laikas buvo ne tik matuojamas – jis buvo šokamas, skambėjo muzikoje, atsispindėjo vaizduose ir tapo gyva miesto istorija.























