Siauruke pirmą kartą nuskambėjo Panevėžio rajono žemdirbių šventė „Derlius 2026“
Rugsėjo 12-ąją Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depo kiemas buvo pilnas gyvybės – čia kvepėjo šviežiai kepta duona, kūrenosi ugnis, garavo puodai, o senajame siauruko kieme netrūko lankytojų juoko, muzikos ir smetoniško jomarko šurmulio. Į tradicinę, jau 29-ąją, Panevėžio rajono žemdirbių šventę „Derlius 2026“ susirinkę žmonės, šventės svečiai vienai dienai nusikėlė į tarpukario turgų.
Čia šurmuliavo pirkliai, savo rankų darbo gaminius demonstravo amatininkai, o ūkininkai kvietė apžiūrėti ir įsigyti tai, ką šiemet užaugino Panevėžio rajono žemė. Greta įprasto grūdų ir daržovių derliaus buvo galima pamatyti ir gerokai netikėtesnių gėrybių – vynuogių, arbūzų, rajone auginamų sraigių, produktų iš kanapių, įvairių vaisių ir kitų gardumynų.
Depo erdvėse netrūko veiklų – akį traukė senoji žemės ūkio technika, įrankiai ir tarpukario buities reikmenys, vyko smagios jomarko pramogos. Atrodė, kad praeitis čia trumpam tapo gyva – ją buvo galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, paragauti, užuosti, pajusti.
Už viso šio spalvingo šurmulio slypi nelengva ūkininkų kasdienybė – ilgos darbo dienos, ankstyvi rytai ir nuo oro priklausantis derlius. Panevėžio rajone triūsia apie 2 800 žemės ūkio valdų valdytojų ir 1,5 tūkst. ūkininkų. Tačiau už šių skaičių – žmonės, kurie kasdien sėja, augina, prižiūri gyvulius ir rūpinasi tuo, kad ant mūsų stalų netrūktų duonos, sviesto, sūrio, pieno, daržovių ir kitų vietos ūkiuose užaugintų gėrybių.
„Šventėje, skirtoje mūsų rajono ūkininkams, norėjosi pirmiausia pasidžiaugti tuo, ką pavyksta užauginti mūsų krašte. Čia matėme tik nedidelę dalį to, ką augina mūsų ūkininkai: derliaus gėrybes, gražius ūkius, jų šeimininkus, techniką. Žemdirbio darbas niekada nesustoja – net kai metai būna nelengvi. Todėl norėjosi iš visos širdies pasakyti nuoširdų ačiū visiems mūsų rajono ūkininkams, gamintojams ir amatininkams už jų darbą, kantrybę ir už tai, kad mūsų krašto žemė gyva“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.
Šventėje buvo galima pamatyti ir tai, kaip keičiasi ūkininkavimas. Greta patyrusių ūkininkų čia buvo ir jaunoji karta – žmonės, kurie kuria savo ūkius, perima šeimos patirtį ir šiandien patys augina tai, kuo gali didžiuotis.
„Derlius 2026“ šiemet buvo ne vien apie tai, kas užaugo laukuose. Tai buvo šventė apie žmones, jų darbą, tradicijas ir krašto gyvumą. O siauruko depas vienai dienai tapo vieta, kur susitiko praeitis, šiandiena ir gausi, gyva Panevėžio rajono bendruomenė.
