Šienaujamose pelkėse – gencijonų žvakės
Nepaprastai įdomu stebėti, kaip atsikuria po ilgo laikotarpio pradėtos šienauti Žuvinto pelkės ir pelkėtos pievos. Dar niekada čia neteko stebėti taip gausiai žydinčių siauralapių gencijonų – įsimintinų besibaigiančios vasaros augalų.
Botanikai teigia, jog kitur Lietuvoje neaptiksi tokios gyvybingos šių labai retų saugomų augalų populiacijos, kaip Žuvinte. Pelkės pakraščiuose ties Ąžuolinių, Grinkiškių kaimais ištisi pievų plotai pasipuošę ryškiais mėlynais gencijonų žiedais. Jų gausūs žiedynai, lyg žvakės iškilę virš kitų augalų, yra matomi iš tolo.
Lietuvoje siauralapis yra saugomas labai retas Raudonosios knygos I kategorijos augalas. Jis yra ilgaamžis, vienoje vietoje gali išlikti daug metų, jeigu augimvietė neužauga krūmais ir medžiais. Žuvinte jų buveines kartografuojame, ir stebėjimai rodo – gencijonais apaugę plotai pamažu plečiasi.
Ši rūšis yra labai būdinga Žuvinto melvenynų buveinėms. Visame Žuvinto palių pietrytiniame pakraštyje, kur tik pievos atsiremia į pelkėtus viksvynus, aptiksi šį labai įdomų pievų buveinių tipą, saugomą kaip Europos bendrijos svarbos natūralią buveinę. Dabar ji atrodo kaip pamažu gelstanti pieva, bet iš tikro augalų rūšių įvairovė melvenyne didžiulė. Šiuo metu be žydinčių gencijono, pievinės miegalės, daržinės geltės, miškinės sidabražolės net ir mėlynojo palemono čia aptiksi dar daug kitų augalų rūšių žiedų.
Prieš kelis metus atrodė, jog melvenynų ir juose augančių siauralapių gencijonų likimas yra nulemtas: karklų krūmai, nendrynai ir ypač vingiorykščių sąžalynai Žuvinto pelkės pakraščiuose beveik nustelbė daugelį retųjų augalų rūšių, tame tarpe ir gencijonus. Ir dabar jų būklė yra apverktina žemės sklypuose, kurių savininkai neprižiūri pelkių. Laimė, absoliučiai daugumai gencijonų išnykimas, atrodo, negresia. Karklai iškirsti prieš keletą metų, reguliariai šienaujant traukiasi vingiorykštės ir nendrės.
Žolė čia šienaujama tik nuo rugpjūčio, ir tik kas antrus metus siekiant išsaugoti labai retos paukščių rūšies – meldinės nendrinukės perėjimo buveines. Bet ir siauralapiam gencijonui toks ūkininkavimas labai parankus, jie nyksta, jei ūkininkaujama per daug intensyviai. Ką tik nušienavome virš penkiasdešimt hektarų tokių pelkių ir pievų, tame tarpe ir dalį su žydinčiais gencijonais – jie galės sėklas brandinti kitąmet, užtai paliktuose nešienautuose plotuose aptiksi ne tik jų bei kitų augalų žiedų, bet ir vabzdžių ar spalvingų vapsvavorių.
Jei neužpuls šalnos, maloniais akiai gencijonų žiedais dar galėsime gėrėtis ilgiau, nei mėnesį.
