Šiltą žiemą žemės ūkio specialistai vertina nevienareikšmiškai: šiluma padeda tiek pasėliams, tiek kenkėjams

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni orai taip pat reiškia geriau išsilaikiusius patogenus, didesnį kenkėjų kiekį.

Kaip aiškina Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas Vytautas Liakas, šilti orai žiemkenčių neigiamai nepaveikia, tačiau šalčio trūkumas reiškia, kad išgyvena daugiau invazinių kenkėjų.

Tuo metu Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Audrius Vanagas pažymi, kad dėl šiltų orų turėtų išgyventi daugiau pasėlių, tačiau jie yra nepasiruošę pavasario šalnoms.

V. Liakas: žiemkenčiai prisitaikę, šiltesni orai jiems pavojaus nekelia 

V. Liako teigimu, šilti orai rudenį pasėtiems žiemkenčiams pavojaus nekelia, nes augalai yra prie to prisitaikę. Anot docento, rizikų gali atsirasti tik staigaus ir smarkaus atšalimo atveju.  

„Kultūriniai augalai, tokie kaip žiemkenčiai, rapsai, jau leidžia šaknis. Bet tai nereiškia, kad jie vegetuoja. Dirvos temperatūra yra 4 laipsniai šilumos. Tai yra minimali temperatūra, prie kurios vyksta gyvybės procesai. (…) Žiemkenčiai yra prisitaikę ir adaptyvus. Tai atšilimai ir atšalimai – jie visą tą patyrę, genuose įrašyta“, – Eltai sakė V. Liakas. 

„Dabar prognozėse žadamas šaltukas, bet augalams jis nelabai reikšmingas. Tiesiog bus tam tikras susireguliavimas. Svarbu, kad nebūtų minus 25-30 laipsnių šalčio“, – kalbėjo jis. 

VDU ŽŪA dėstytojas pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkai pozityviai vertina šiltesnes žiemas – panašias į matomas Junginėje Karalystėje ir Prancūzijoje. 

Tačiau, pastebi jis, šiltesnės žiemos reiškia išaugusį kenkėjų skaičių bei invazinių rūšių paplitimą, mat, anot mokslininko, nebelieka šaltųjų periodų, kurie sukontroliuotų jų populiacijas.

„Yra problema, kad esant šiltoms žiemoms gamta nesureguliuos tam tikrų kenkėjų. (…) Ir jų daugėja – tokių, kurie mums neįprasti, invaziniai. Nes žiemos šiltos ir reiškia, kad jų populiacijos nėra sureguliuojamos, tų gyvūnų, kurie jais maitinasi – neužtenka. Visi žino invazinius šliužus. Įprastai pas mus ežiai, vanagai, pelėdos juos valgo, bet to dabar nepakanka. Turime klimatą, kur tie šliužai dauginasi ypač greitai“, – sakė jis. 

LGAA tarybos narys: grūdų augintojai su nerimu stebi žiemos orų prognozes

Tuo metu LGAA tarybos narys A. Vanagas teigia, kad per šiltos žiemos gali reikšti ankstyvą augalų pabudimą, tad įvairios kultūros gali būti nepasiruošusios atlaikyti pavasarinių šalnų.

„Mums, grūdininkams, neramu dėl galimos pernelyg ankstyvos augalų vegetacijos pradžios. Nors švelnesnės žiemos laikotarpiu mažesnė pasėlių iššalimo tikimybė, tačiau anksčiau pabudę augalai būna nepasiruošę atlaikyti pavasarinių šalnų jėgos“, – Eltai teigė A. Vanagas. 

„Dar tik viduržiemis, tačiau grūdų augintojai su nerimu stebi šios žiemos orų prognozes, ruošiasi galimai anksčiau laiko ir vėl ateisiančiam pavasariui bei aktyviai pasėlių priežiūrai, kad būtų laiku sureaguota į šiltos žiemos padarinius“, – pridūrė jis. 

Taip pat, anot grūdininkų atstovo, dėl šiltesnių orų gilesniuose dirvožemio sluoksniuose nesusikaupia reikalingos vandens atsargos. Be to, nesant įšalui, perteklinis drėgmės kiekis išsilaiko paviršiuje, dirvožemis nėra supurenamas – o tai padeda išgyventi ir daugintis patogenams.  

„Nepakankamai prisotinami gilesni dirvožemio sluoksniai vandens atsargomis, dėl ko padidėja tikimybė sausuoju metų laikotarpiu sulaukti sausringų augalams augimo sąlygų. Susidaro tinkamos sąlygos išgyventi ir daugintis kenkėjams, ypatingai šliužams, amarams, spragių lervoms, kurių didelė populiacija masiškai naikina be dygstančius augalus, ypatingai pupinius, rapsus. Taip pat išgyvena įvairūs patogenai, ligų sukėlėjai, kurie anksti pabudusiems augalams gali padaryti labai didelę žalą“, – aiškina jis. 

Tačiau, teigia A. Vanagas, šiltesnės žiemos prailgina ir augalų vegetacijos laikotarpį, tad jie geriau išsikrūmija, vykdo ne tik bazinius gyvybės, bet ir augimo procesus. 

„Geroji žinia ta, kad šiltesnė žiema pailgina augalų vegetacijos laikotarpį, augalai geriau išsikrūmija, užaugina didesnę šaknų masę, mikroorganizmai, kurie atpalaiduoja maisto medžiagas nenutraukia veiklos“, – teigė A. Vanagas. 

2024-2025 m. žiema – viena šilčiausių Lietuvos istorijoje

Kaip sausio pabaigoje pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, antrasis žiemos mėnuo buvo neįprastai šiltas – fiksuoti 6 aukščiausios dienos oro temperatūros rekordai. 

„Ir nors šis laikotarpis turėtų būti vienas šalčiausių metuose, tačiau pastarųjų dienų vidutinė paros oro temperatūra būdinga ne sausio, o kovo pabaigai“, – savo „Facebook“ puslapyje rašė tarnyba. 

Hidrometeorologijos tarnybos 2024 m. pabaigoje pateikta metų apžvalga taip pat rodo, kad gruodžio mėnuo buvo šiltesnis nei istorinis vidurkis, vyravo temperatūros virš 0 laipsnių.