Šilutės gyventojai pasigenda konkretumo iš centrinės valdžios: kur agresijos atveju būtume evakuojami?

Su Kaliningrado sritimi besiribojančio Šilutės rajono gyventojai iš nacionalinės valdžios pasigenda konkretumo ruošiantis reaguoti į galimas Kremliaus grėsmes, sako pirmojoje iniciatyvos „ELTA kraštas“ laidoje kalbinti vietos politikai. Ir nors savivaldybei vadovaujantis bei Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis meras Vytautas Laurinaitis tikina, kad prie Rusijos kaimynystėms pripratusiems šilutiškiams nerimauti nereikėtų, vietinės žiniasklaidos atstovė neslepia – pamario gyventojams pastaruoju metu kilo klausimas, kur agresijos atveju jie būtų evakuojami.

Apie tokius rajone keliamus klausimus Eltai užsiminė „Šilutės naujienų“ vyriausioji redaktorė Vilija Budrikienė. Pasak jos, pastarųjų savaičių JAV prezidento retorika bei jo užimta laikysena Ukrainos atžvilgiu tapo dar vienu pretekstu žmonėms nerimauti.  

„Žmonės tiesiog klausia: kaip čia mus evakuotų ir kur mus evakuotų, kur mus iš čia vežtų. Niekas nemano, kad važiuotume į Klaipėdą, visi žino, kad nevažiuotume į Pagėgius. Tad kur mes važiuotume, kur būtume evakuojami? Kaip tai atrodytų realiai? Tokių klausimų tikrai girdime. Gal, visgi, trūksta informacijos apie tai?“ – retoriniu klausimu rajonų žmonių būgštavimus perteikė redaktorė.

Visgi, rajono mero teigimu, tokios kalbos yra šiek tiek išpūstos. Pasak jo, Šilutės rajono gyventojai turi visas galimybes susirasti reikiamą informaciją. Kita vertus, akcentavo meras, ir nerimo vietos bendruomenėje nesama tokio didelio. Savivaldybės vadovas įsitikinęs – šilutiškiai yra pripratę gyventi Rusijos kaimynystėje.

„Mes ilgus metus gyvename šalia Rusijos. Kai atvažiuoja kas nors iš kitų regionų, tai mes kaip prie kokio eksponato vežame parodyti pasienį su Rusija. Antras dalykas, yra tam tikri algoritmai, yra planai. Gyventojus mes informuojame apie tai, ką reikia turėti, kad jie būtų pasiruošę evakuacijai“, – aiškino V. Laurinaitis.

Todėl, mero teigimu, nereikėtų žmonių gąsdinti apie galimai netrukus prasidėsiantį karą. Pasak jo, jau Ukrainos pavyzdys rodo, kad karinė intervencija į kitą šalį yra mėnesius pasienyje vykstančių procesų rezultatas. 

„Žinoma, incidentų gali būti, niekas to neatmeta. Bet žmonėms kažkuo gąsdintis, kad čia viskas bus greitai – nematau reikalo. Įtampos kėlimas nepadeda kasdieniam gyvenimui“, – sakė meras. 

Prisiminė L. Kasčiūno ir A. Bilotaitės vizitą

Visgi, Šilutės meras pripažino, kad saugumo klausimus prioritetizuojanti centrinė valdžia ne viską daro tinkamai. Pasak jo, nacionalinio lygmens politikai galėtų mažiau kalbėti, o daugiau dėmesio skirti elementariam pasiruošimui atremti galimas karines grėsmes. Prisimindamas ankstesnės Vyriausybės atstovų apsilankymus krašte, meras tikina – kai kuriais sprendimais tikrai galima suabejoti. 

„Prieš metus panemunėje sudėjo drakono dantis. Prie Luizės tilto. Ir kokia nauda? Mes žinome kokia dabar yra karinė technika. Nemunas yra pakankamai siaura upė. Juk nutiesk pontoninius tiltus ir upę karinė technika pervažiuos. Bet lėšos panaudotos, sudėtos”, – teigė V. Laurinaitis, galvoje turėdamas buvusios Vyriausybės ministrų Lauryno Kasčiūno bei Agnės Bilotaitės vizitą rajone.  

Būtent pastarieji Ingridos Šimonytės ministrų kabineto nariai praėjusių metų rudenį apsilankę prie Karalienės Luizės tilto į Kaliningradą pristatė įrengtas fortifikacijas.

„Bet gal tada reikėtų (fortifikacijų – ELTA) visur? O dabar atvažiavo prie vieno tilto, pasirodė, atidarė – ministrai turėjo kelionę į pamario kraštą perkirpti juostelę. Tačiau (turime – ELTA) kitą tiltą, kuriuo moteriškė po kelių savaičių sėkmingai perėjo ir jos niekas nei matė, nei girdėjo. Tai nėra išgalvota istorija”, – merui antrino V. Budrikienė.

Redaktorė priminė 2024 m. pabaigoje užfiksuotą įvykį, kai jau kitu – Panemunės geležinkelio tiltu – viena moteris pėsčiomis sugebėjo nepastebėta patekti į Rusiją. Tai, anot redaktorės, atskleidė, kad, nepaisant politikų kalbų, spragų užtikrinant saugumą – esama.

„Tada ir pasirodė visas pasiruošimas: moteriškė ėjo ir nuėjo. Ir lygiai tas pats, kaip pas mus – plaukė ir perplaukė per Skirvytę tėvas su mažu vaiku. Ir ką? Niekas nei matė nei žinojo“, – rezonansą Lietuvoje sukėlusias istorijas prisiminė redaktorė.

„Geriau jau tie dantys ten būna nei išvis nebūna. Viskas, kas gali prisidėti prie gynybos sėkmės – mes ir naudokime“, – įsiterpdamas į redaktorės ir mero pasakojimus pridūrė Šilutės tarybos opozicijos lyderis, konservatorius Žygimantas Kurlianskas.

Kita vertus, pripažino ir jis, nepaisant valdžios organizuojamų pratybų ar mokymų, bendro pasiruošimo reaguojant į grėsmes Šilutės krašte galėtų būti daugiau. 

„Tokio bendro informavimo trūksta“, – teigė savivaldybės tarybos narys.

Sako, kad šilutiškių „gėdos lentoje“ atsidūrė į Seimą išrinkta „aušrietė“

Pamario gyventojai remia Ukrainą, todėl principingai įvertino rezonansą Lietuvoje sukėlusį balsavimą Seime dėl nacionalinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai , sako „ELTA kraštas“ laidoje dalyvavę šilutiškiai. Todėl, tikina jie, faktas, kad dalis parlamentarų nepritarė Vyriausybės siūlymui pratęsti sankcijas valstybėms agresorėms, rajone buvo įvertintas itin kritiškai, o taip pasielgę politikai – daugiausiai iš „Nemuno aušros“ – atsidūrė „gėdos lentoje“. 

Ž. Kurliansko teigimu, gėdą užsitraukė ir Šilutės krašte išrinkta „aušrietė“ Daiva Žebelienė. Pastaroji minėto balsavimo metu, kaip ir nemaža dalis kitų „Nemuno aušros” parlamentarų – susilaikė. 

„Labai liūdina situacija, kai mūsų rajone išrinkta Seimo narė nepritarė balsavime dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo. Susidaro tokia dviprasmybė. Rajonas (iniciatyvą dėl sankcijų – ELTA) palaiko, didžioji dauguma gyventojų palaiko, o Seimo narė, kuri čia buvo išrinkta – nepalaiko”, – kalbėjo konservatorius.

Nepaisant to, kad Remigijaus Žemaitaičio vedamiems „aušriečiams“ Šilutės kraštas Seimo rinkimų metu buvo dosnus balsų, pastarasis sprendimas surezonavo itin neigiamai.

„Labai plačiai ėjo. Internetinėje erdvėje žmonės dalinosi. Tai buvo pavadinta gėdos lenta“, – antrino V. Budrikienė.

Anot jos, apskritai kalbant apie Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte itin aktyvią valdančiajai daugumai priklausančią „Nemuno aušrą“, galima sakyti, jog ši, koalicijoje dviprasmiškai vertinama politinė jėga, į Seimą pateko  Šilutėje vykstant analogų neturintiems rinkimams.  

„Nepamenu, kad būtų taip, jog nebūtų rinkiminės kampanijos, kad žmonės tiek nematytų politikų veidų. Bent ketvirtis amžiaus to nebuvo tikrai“, – sakė redaktorė, pridurdama, kad tai buvo naudinga „Nemuno aušrai“.