rugpjūčio 2, 2018
Šimtukininkės paslaptis: kaip ruoštis, kad gautum aukščiausią įvertinimą?

Paskelbus egzaminų rezultatus vienus apėmė džiugi nuostaba, kitus – nusivylimas. Tvirtai egzamino dieną nesijautė net tie, kurie kruopščiai jiems ruošėsi, – apie tai prisipažino viena iš šių metų šimtukininkių, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos absolventė Jogailė Markevičiūtė. Ji surinko net keturis šimtukus iš penkių laikytų valstybinių egzaminų: lietuvių kalbos ir literatūros, chemijos, biologijos ir matematikos, o anglų kalbos egzamino įvertinimas siekė 99 balus. Jogailė sutiko interviu metu pasidalyti patirtimi ir patarimais, kaip ruoštis egzaminams, norint pasiekti pačių aukščiausių rezultatų.

Ar tikėjotės, kad gausite tiek daug šimtukų? Kaip jautėtės prieš egzaminus, ar netrūko pasitikėjimo savo jėgomis?

Šimtukų nesitikėjau, tiesą pasakius, stengiausi kuo mažiau galvoti apie rezultatus, tad tai buvo labai džiugi staigmena. Žinoma, prieš egzaminus labai daug mokiausi, bet jaučiausi nedrąsiai, nerimavau, kad kažko nespėjau pažiūrėti, kad reikiamą akimirką pamiršiu svarbią informaciją. Tik išėjus iš egzamino patalpos supratau, jog nebuvo dėl ko jaudintis.

Prieš kiek laiko pradėjote ruoštis baigiamiesiems ir kaip tas pasiruošimas vyko?

Egzaminui mintyse ruoštis reikia ir vienuoliktoje, ir dvyliktoje klasėje. Tai nėra vien mokyklos kurso kartojimas, reikia save nuraminti, išmokti kovoti su stresu. Aš egzaminams ruošiausi dvejus metus: pamokos metu atidžiai klausiausi mokytojų, daug užsirašydavau, stengiausi po kiekvienos pamokos bent trumpai peržvelgti užrašus, perskaityti vadovėlį, prieš kontrolinį darbą patikrinti, kuri informacija pabrėžiama „Prieš egzaminą“ serijos knygoje. Kai mokaisi nuosekliai, atėjus egzaminų metui belieka tik pasikartoti jau nagrinėtą medžiagą, tam užtenka ir poros savaičių iki egzamino. Man intensyviausias kartojimo laikas buvo gegužės mėnuo. Pirmiausia atidžiai išnagrinėjau kiekvieno egzamino programą. Vadovėlių iš naujo neskaičiau, nebent kai kurias sudėtingesnes temas. Žinojau, kad reikalingą informaciją esu susikonspektavusi, daug kartų skaičiau savo užrašus, juos palygindavau su papildomų leidinių turiniu.

Kaip derinote skirtingas mokymosi priemones?

Skirtingos mokymosi priemonės suteikia įvairovės. Aš ruošiausi derindama testus internete, egzaminams skirtus leidinius, vadovėlius ir užrašus. Knygos „Prieš egzaminą“ labiausiai pravertė mokantis biologijos ir chemijos – tam pravertė temų santraukos, išskirti svarbiausi punktai, aiškiai ir trumpai pateiktos sąvokos. Naudingos buvo ir iliustracijos, schemos, dažnai sutinkamos egzaminų užduotyse. Labai svarbu, kad pasiruošimui skirtų knygų turinys atitiktų egzamino programą. Visgi kiekvienas abiturientas turi suprasti, kad bet kuri knyga nėra būdas stebuklingai išmokti visą mokyklos kursą. Tai puiki priemonė pakartoti tas temas, kurias jau išsamiai buvai aptaręs mokykloje su mokytojais ir skaitęs vadovėlyje.

Kaip skiriasi pasiruošimas skirtingų dalykų egzaminams?

Visiems dalykams galima taikyti skirtingą strategiją: plėsti anglų kalbos žodyną padeda filmų žiūrėjimas ir knygų skaitymas, matematiką galima mokytis tik sprendžiant ir analizuojant uždavinius, biologijai ir chemijai padeda vaizdinė medžiaga, išsamūs konspektai, susidomėjimas lietuvių kalba ir literatūra atsiranda skaitant, taip pat įsimena apsilankymai rašytojams skirtuose muziejuose. Daug lengviau ruoštis egzaminui, kai domiesi tuo dalyku. Bet svarbiausia nepamiršti, kad egzaminai tėra gyvenimo blyksnis – labai greitai ateina ir dar greičiau baigiasi. Jie svarbūs, bet tikrai nėra lemtingi.

Ką patartumėte dar tik besiruošiantiems egzaminams šių metų dvyliktokams ir vienuoliktokams?

Egzaminai yra mokyklos kulminacija, bet jų nereikia bijoti. Tai slenkstis žengiant į naują gyvenimo etapą, bet reikia mokėti save nuraminti, į egzaminą eiti pailsėjusiam. Labai svarbu yra klausyti mokytojų per pamokas. Jie puikiai žino, kas mūsų laukia per egzaminą, nori mus ugdyti ir paruošti ne tik vienam egzaminui, bet ir gyvenimui. Todėl visada patariu kreiptis į mokytoją, jei kyla klausimų  nagrinėjant naują temą – būtinai juos kelti. Ruošiantis egzaminui svarbi ir valia, nusiteikimas mokytis. Tam reikia susiplanuoti dieną ir to plano laikytis, taip pat nepamiršti pailsėti.

Share Button


balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]

balandžio 6, 2020

Pradėdami nuotolinį ugdymą kovo 14 d. išsamiai atsakėme į ŠMSM anketą mokykloms. Joje nurodėme, kokias aplinkas žadame naudoti nuotoliniam ugdymui, […]

balandžio 1, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) Vadybos magistro studentė Malvina Zimblienė – Panevėžio viešosios bibliotekos kultūros […]

kovo 31, 2020

Vilniuje įsikūręs Medicinos diagnostikos ir gydymo centras (MDGC), vienas iš privačios medicinos lyderių Lietuvoje, prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo tinklo […]

kovo 30, 2020

Pernai Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultete (PTVF) startavo nauja bakalauro studijų programa – Vadyba. Pasak lektorės […]

kovo 27, 2020

Atrasti efektyvų biotechnologijų pritaikymą, prasmingai įdarbinti dirbtinį intelektą, spręsti inžinerinius uždavinius, taikant eksperimentinius modeliavimo metodus, o gal tiesiog virtuoziškai „transliuoti“ […]

kovo 25, 2020

Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (PTVF) alumnė Agnė Miliūtė – inžinierė, gavusi garbingą apdovanojimą geriausio statybos […]

kovo 23, 2020

Dažnas lietuvis apie emigraciją kalba kaip apie vienintelį būdą pagerinti savo gerbūvį. Tačiau yra būdas pasiekti darbo rinką ir Lietuvoje. […]

kovo 20, 2020

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi galimam nuotoliniam mokymui, ketina nupirkti arba išnuomoti 35 tūkstančius kompiuterių. Taip pat prašo visų, […]

kovo 16, 2020

Prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, kai tėvams teks tuo pačiu metu ir dirbti namuose, ir būti su vaikais, bus kur […]