Šių metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės Rudaminoje estafetę perdavė naujosioms

Rudaminos kultūros centre dažnai skamba lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių kalbos, tačiau gruodžio 12 dieną skambėjo ir daug įvairiuose šalies regionuose skambančių tarmių – čia susirinko visų šalies regionų mažųjų kultūros sostinių atstovai: šiųmetės mažosios kultūros sostinės pristatė veiklos rezultatus ir buvo oficialiai įteiktos regalijos 2026-ųjų metų Mažosioms Lietuvos kultūros sostinėms: Kurkliams (Anykščių r.), Semeliškėms (Elektrėnų sav.), Agluonėnams (Klaipėdos r.), Skriaudžiams (Prienų r.) ir Tirkšliams (Mažeikių r.).

Klasikos ir folkloro garsai

Šventinis renginys prasidėjo styginio kvinteto atliekamais Johano Štrauso ir Piotro Čaikovskio muzikos garsais, kupinais šventiškumo ir Rudaminos kultūros centro lietuvių liaudies šokių kolektyvo „Žiogeliai“ merginų sušokta „Kepurine“, kuri, pasak šventės vedėjų, vadintina ir pasisveikinimo gestu. 

„Rudaminoje lietuviai ir lenkai, senbuviai ir naujakuriai, folklorą puoselėjantys bendruomenių žmonės ir moderniojo meno kūrėjai – visi telpa po vienu stogu. Tai mūsų kasdienybė, mūsų stiprybė ir mūsų didžiausias pasididžiavimas. Rudaminos širdis kasdien plaka folkloro ritmu – Lietuvos, Lenkijos ir kitų tautų tradicijų spalvomis. Ir būtent ši įvairovė sukuria tikrąją mūsų kultūrinio gyvenimo mozaiką“, – pasakojo renginio vedėjai kviesdami pasinerti į tą spalvingą tradicijų pynę. Taip scenoje nuvingiavo dainų ir šokių ansamblio „Rudomianka“ energinga šokių pynė, nuskambėjo Vilniaus krašto cimbolų muzika.  Renginio vedėjai  priminė, kad paskutinis Rudaminoje gyvenęs cimbolistas buvo Piotr Kačanovski (1927-2011), aktyviai dalyvavęs regiono kultūrinėje veikloje bei ansamblyje „Rudomianka“. Tądien cimbolais grojo, visas 86 šio instrumento stygas „kalbino“ svečiai iš Lenkijos Elko miesto, tačiau Rudaminos kultūros centras šį instrumentą šiemet įsigijo, tad muzikavimas juo turėtų atgyti.

Kultūrinio gyvenimo mozaika

„2025-ieji Rudaminoje buvo labai spalvingi, apie mus pasakojo televizija, laikraščiai, radijas“, – pastebėjo renginio vedėjai. O ekrane buvo pristatyti šių metų renginiai ir įvykiai. Metus miestelis pasitiko gražiai padabintu Eglučių parku, kurį puošė visi projekto partneriai, paroda „Rudamina – knygose“.

„Per didįjį atidarymo renginį projekto vadovai ir partneriai pažadėjome, kad Rudaminoje šiemet bus kaip niekad gyva. Taip ir buvo“,  – ištarė Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška. O filmuota medžiaga pasakojo, kad po smagios „Kaziuko meduolių“ edukacijos miestelis pakvipo lyg būtų kas atsidaręs naują kepyklą. Pavasarį Velykų instaliacijų paroda papuošė miestelį kaip meno galeriją po atviru dangumi (net laimėta prizinė vieta Vilniaus rajono konkurse). Muzikos buvo daug: chorų festivalis „Tau mamytė“ ir 9-asis sakralinės muzikos tarptautinio festivalio atidarymas „Kristus karaliauja“, sukurta dviejų dalių lauko paroda-ekspozicija „Istorijos ir dabarties pėdsakais“: prie kultūros centro aprašyta Rudaminos istorija, o prie bibliotekos pateikti įdomiausi faktai apie miestelyje veikiančias įmones, institucijas bei švietimo įstaigas.
Šeimos taip pat nenuobodžiavo: vyko Šeimos festivalis ir sporto šventė, šokių fiesta „Šok ir trypk!“, spektaklis „Pelėda Drulija“, „Žolynų šventė“. Miestelyje klajojo  ir džiazo dvasia „Mes norime jazz’uoti“ popietėse, vyko  dailininkų pleneras prie Rudaminos Petešos dvaro, o po jo – paroda . Vasaros stovyklose dalyvavo 80 vaikų, o atsisveikinta su vasara renginiu „Goodbye Summer Party“ , atidarytas pantoninis lieptelis prie tvenkinio su smagia diskoteka. 

Daug padėkų ir apdovanojimų

Rudenį miestelis pradėjo „Išminties ir talentų vakaru“ senjorams, Rudaminos „Ryto“ gimnazijoje teatralizuotame renginyje prisikėlė miestelio legenda, jaunimui vyko „Menų forumas“, o liaudies muzikantai iš visos Lietuvos suplaukė į „Groja, ūžia kapela“ festivalį.
Gruodžio mėnesį vyko tarptautinis etninės kultūros festivalis „Vilnijos kraštas“, kuriame pasirodė ir kaimyninių šalių atstovai, valstybinio dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, atidaryta fotografo Andriaus Repšio paroda, kurioje eksponuojamos visus metus iš paukščio skrydžio fotografuotos Rudaminos nuotraukos.
„Metai buvo pilni šviesų, garsų, istorijų, tradicijų, juoko ir, svarbiausia, bendrystės. Net baugu pagalvoti, kas mūsų laukia kitais metais – Rudamina nesnaus“, – pastebėjo Rudaminos kultūros centro direktorė Violeta Cereška ir seniūnijos bendruomenės centro pirmininkas Vladislavas Kačanovskis. Jie vieną po kito pakvietė į sceną projekto partnerius: Rudaminos seniūnijos, Ferdinando Ruščico  ir „Ryto“ gimnazijų, meno mokyklos, vaikų lopšelių-darželių, Vilniaus rajono savivaldybės centrinė bibliotekos atstovus.

„Rudamina – tai vieta, kur šalia gyvena skirtingos kultūros, kalbos, tradicijos, žmonių istorijos. Čia vertinama kiekvieno išskirtinumas, čia svarbus kiekvienas balsas, čia bendruomeniškumas nėra tik žodis – jis yra kasdienybės pamatas“, – apibendrinta renginyje.  

Ir kitos šalies kultūros sostinės

Renginyje šių metų veiklas, darbus pristatė ir kitos 2025 metų Mažosios kultūros sostinės: Dreverna (Klaipėdos r.), Švėkšna (Šilutės r.), Žeimelis (Pakruojo r.), Kudirkos Naumiestis (Šakių r.).

„Dreverna – išskirtinė tuo, kad turi savo ritmą. Kartais atrodo, kad net marių vanduo juda jų tempu“, – pastebėjo vakaro vedėjai, kol šio kaimo bendruomenės atstovai lipo į sceną pristatyti šių, Mažosios Lietuvos kultūros sostinės, metų veiklą, pritraukusią labai daug svečių.

Kudirkos Naumiestis buvo pristatyta kaip vieta, turinti kultūrinį stuburą ir labai tvirtą laikyseną (jo atstovai scenoje pasakojo apie išskirtinę miestelio šventę, Bulvės festivalį, savo mažosios sostinės ženklą – V. Kudirkos atvaizdą); Švėkšna – kaip unikalus tradicijų ir kūrybiškumo derinys, tarsi senas medis su jaunais lapeliais; Žeimelis – kaip Aukštaitijos dvasia. 

Visų regionų Mažųjų kultūros sostinių atstovai kalbėjo, kas juos labiausiai nustebino šiemet, koks rezultatas svarbiausias, kokia veikla, iniciatyva labiausiai įsiminė žmonėms, labiausiai sutelkė bendruomenę.

Ir visų bendruomenės atstovų žodžiuose nuskambėjo mintis, kad šie metai buvo intensyvūs, ryškūs, pilni viršvalandžių, jog jie suprato, kad gali daugiau, negu patys tikėjosi. O Žeimelio bendruomenės pirmininkė Daiva Skrupskelytė detalizavo, kad Mažosios kultūros sostinės simbolis gaidelis juos kėlė labai anksti, o ir naktimis ne visada leido miegoti tiek, kiek norėtųsi, patikinusi, kad to tikėtis gali ir 2026-ųjų mažųjų šalies kultūros sostinių atstovai.

Vyksta nuo 2014-ųjų 

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė pastebėjo, kad projektas „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ – tai Lietuvos kaimų ir miestelių kultūros skatinimo iniciatyva, pradėta 2014 metais. Projektas sutelkia dėmesį į mažesnius šalies miestelius ir kaimus, pasižyminčius kultūrine įvairove ir aktyvia bendruomenine veikla. Per visą jo įgyvendinimo laikotarpį šį vardą yra pelniusios 90 Lietuvos gyvenviečių. Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 metais buvo paskelbti Naisiai.

Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Renata Kurmin teigė, kad mažųjų kultūros sostinių metai – tai puiki proga atskleisti krašto kultūrinį unikalumą. Jie rodo, kaip bendruomenių iniciatyva ir partnerystė kuria išliekamąją vertę, kaip šis titulas tampa postūmiu sutelkti bendruomenei, įgyvendinti drąsias idėjas ir sukurti renginius, kurie praturtintų ne tik vietos kultūrinį gyvenimą, bet ir trauktų čia apsilankyti visos šalies žmones. 

Rudaminoje prisistačiusiems 2026 metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovams iš Kurklių, Agluonėnų, Skriaudžių, Tirkšlių ir Semeliškių Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė V. Šetkienė ir kultūros viceministrė R. Kurmin įteikė mažųjų Lietuvos kultūros sostinių 2026 regalijas – vėliavas ir diplomus. Ratas sukasi toliau.