Siūloma didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis. Tai numatančias įstatymų pataisas ketvirtadienį pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak finansų ministrės, siūlomais pakeitimais siekiama suteikti savivaldai daugiau finansinio savarankiškumo, daugiau galimybių savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, siūloma praplėsti savivaldybių galimybes skolintis su Europos Sąjungos ir tarptautine parama įgyvendinamų projektų bendram finansavimui.

Dėl siūlomo naujo pajamų šaltinio padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos kokybės, švietimo, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.

Lankstesnis savivaldybių skolinimasis

Finansų ministerijos parengtais įstatymų pakeitimais siūloma aktyvioms savivaldybėms suteikti daugiau galimybių skolintis kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kita tarptautine finansine parama, įgyvendinamiems projektams bendrai finansuoti.

„Šiuo metu savivaldybės neturi galimybių papildomai skolintis, išskyrus atvejus, kai yra vadinamieji „blogi metai“ ir įstatymas jiems leidžia ribotos apimties skolinimąsi. Šiais įstatymo pakeitimais siūloma neriboti skolinimosi kofinansuojant Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų lėšomis įgyvendinamus projektus. Manome, kad pasiūlymas padės užtikrinti didesnį savivaldybių investicinį potencialą, sukuriant naudą visos valstybės mastu“, – sakė finansų ministrė G.Skaistė

Pasak ministrės, pasinaudojus numatomu lankstumu savivaldybėms atsiranda erdvė pajamas naudoti kitoms investicijoms, neįšaldant šių lėšų ES ir kitų tarptautinių fondų finansuojamų projektų kofinansavimui. Pabrėžtina, kad  šie įstatymų pakeitimai nekeltų rizikos valdžios sektoriaus ir savivaldybių finansų tvarumui, o siūlomas mechanizmas leistų užtikrinti nesudėtingą ir skaidrų praktinį taikymą.

Naujas tvarus savivaldybių pajamų šaltinis

Teikiamais įstatymų pakeitimais sudaromos galimybės savavaldybėms gauti papildomų pajamų iš tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kai apmokestinami atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne bendra jų verčių suma.

„Siūlome, jog Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, būtų mokestis nuo gyventojo turimo nekilnojamojo turto, ko pasiekoje, savivalda turėtų naują tvarų pajamų šaltinį ir galėtų daugiau lėšų skirti gyventojų aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti“, – sakė ministrė.

Anot ministrės, padidėjusios savivaldybių biudžetų pajamos prisidėtų prie švietimo, gyvenamosios aplinkos kokybės, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo.

„Savivaldai sudaroma daug laisvės sprendžiant dėl mokesčio dydžių ir lengvatų. Tarybos sprendimu pagal prašymą senjorams už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų taikomas mokesčio mokėjimo atidėjimas iki 10 metų. Taip pat savivaldybės taryba gali nuspręsti atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ir kitiems gyventojams – taip pat iki 10 metų“, – kalbėjo ministrė.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus Fabijoniškėse turimas 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 55,8 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 16,7 euro per metus, o pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos – 4–5 eurais per metus. Numatoma, jog įmokos gyventojui bus skaičiuojamos nuo taip vadinamo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.

„Remiantis preliminariais skaičiavimais vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 13,5 eurų per metus“, – pabrėžė ministrė. Finansų ministerijos siūloma nustatyti, kad visas – tiek komercinės, tiek nekomercinės paskirties – nekilnojamojo turto mokestis būtų įskaitomas tik į savivaldybių biudžetus. Didinant savivaldos finansinį savarankiškumą kartu būtų numatoma suteikti platesnes teises nekilnojamojo turto mokesčio tarifų ir lengvatų nustatymo srityse.

Anot ministrės, šis savivaldos teisių plėtimas savarankiškai spręsti dėl lengvatų taikymo galiotų visais atvejais, išskyrus įstatyme reglamentuotas mokesčio lengvatas, kurių taikymas yra pagrįstas tarptautine praktika (pavyzdžiui, diplomatinių atstovybių, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų nekilnojamojo turto) ar atitinkamais valstybės prioritetais (pavyzdžiui, mokslo ir studijų institucijų, labdaros ir paramos fondų nekilnojamojo turto), ar teisės aktais nustatytais turto naudojimo ribojimais (priešgaisrinei ar aplinkos apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas, bendros paskirties objektai).

Įstatymų pakeitimais, siekiant didinti savanorišką mokesčių mokėjimą, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas (su apskaičiuotu mokesčiu kiekvienam gyventojui) parengs Valstybinė mokesčių inspekcija ir gyventojui tereiks patvirtinti ar nurodyti duomenys teisingi.

Pasak ministrės, įstatymų projektai teikiami derinimui su visuomene, pastabų iš socialinių partnerių ir suinteresuotų visuomenės grupių laukiama iki birželio 10 dienos.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.

Numatomos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymų pataisos.