15 sausio, 2021
Prof. Astrida Miceikienė | VDU

Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Prof. Astrida Miceikienė

Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje.

Robotai dirbs, dirbtinis intelektas valdys rizikas

Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps konkurencingesni, efektyvios skaitmeninės sistemos bei kitos novatoriškos technologijos jiems padės trumpinti operacijų vykdymo laiką, garantuos aukštesnę produkcijos kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Vartotojams tai garantuos informacijos tikslumą dėl produktų kilmės, maistinių medžiagų kiekio ir kokybės. Be to, informacinės technologijos ir skaitmenizacijos procesai padės spręsti žemės ūkiui aktualias aplinkosaugos problemas bei švelninti klimato kaitos pasekmes.

Mokslo tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Pavyzdžiui, robotai purkštuvai ir ravėtuvai gali iki 90 proc. sumažinti naudojamų agrocheminių medžiagų kiekius.

Robotikos technologijas žemės ūkiui kuriančios kompanijos šiuo metu aktyviai eksperimentuoja su lazeriais ir fotoaparatais, kad pastarieji galėtų aptikti ir pašalinti piktžoles visiškai nedalyvaujant žmogui, taip pat kuria augalus persodinančius robotus, išbando vaisių ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką. Visa tai tradicinius ūkininkavimo metodus perkelia į visiškai naują efektyvumo lygį.

Pasitelkęs dirbtinį intelektą ūkininkas gali valdyti ūkį išmaniosiomis programomis savo telefone, į jį gauti informaciją apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Atsiradus galimybei jutikliais, dronais, palydoviniu ryšiu rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku, atsiveria galimybė taip pat realiu laiku valdyti ir gamtines bei technologines rizikas. Naudodami naująsias technologijas, ūkininkai gali, pavyzdžiui, pritaikyti pasėlius pagal aplinkos sąlygas arba netgi manipuliuoti pasėliais (biologinės inžinerijos būdu), kad pastarieji tiktų konkrečiai aplinkai.

Modernizaciją spartins skaitmenizavimas, daiktų internetas ir bepilotės skraidyklės

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Pirmoji jų – skaitmeninimas. Inovatyvių skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant pakeisti žemės ūkio verslo modelius, gauti papildomų pajamų kuriant aukštą pridėtinę vertę iš atsinaujinančių bioišteklių yra pagrindinė žemės ūkio transformacijos kryptis. Skaitmeninimas gali daryti įtaką bioekonomikai keliais būdais: įgalinti efektyviau auginti, transportuoti, perdirbti biologinius išteklius ir tiksliau planuoti investicijas optimaliam jų panaudojimui.

Antroji tendencija – daiktų internetas ir jutiklių naudojimas. Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą – laiko, temperatūros ir drėgmės jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis, leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos, nustatyti drėgmės kiekį lauke, gauti kitus verslo valdymui reikalingus duomenis realiu laiku. Pavyzdžiui, prie auginamų vaisių pritvirtinus jutiklius, galima nustatyti jų dydį ir vystymosi stadiją. Iš jutiklių gauti duomenys yra įvedami į algoritmą, pagal kurį apskaičiuojama vaisių vystymosi stadija, o kai vaisiai subręsta ir ateina laikas juos rinkti, ūkininkas gauna informaciją išmaniajame telefone. Verslo prognozavimo modeliai, paremti dideliais duomenų kiekiais ir dirbtiniu intelektu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti rekomendacijas dėl geriausių augalų veislių parinkimo, taip pat nustatyti tinkamiausią laiką produktų pateikimui į rinką.

Trečioji tendencija – dronai, sukuriantys trimatį vaizdą, naudojami įvertinti dirvožemio kokybę ir planuojant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Dronai jau dabar naudojami purškiant pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį penkis kartus, palyginti su tradicinėmis technologijomis.

Jungs ūkininkus, vartotojus ir politikus

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį. Palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Produktų kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimą informaciją vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų konkurencines galimybes.

Skaitmeninės technologijos taip pat prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo ir efektyvumo bei sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami ir aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir kontrolės išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai, skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto produktais modelius, sujungdamos žemės ūkio produkcijos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios yra būtinos greitai gendantiems produktams ir kt.

Visa ši technologinė pažanga padeda pasiekti tikslą sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius, žemės ūkio verslą paversti moderniu verslu, o jo valdytojus – ateities žemės ūkio ir maisto produktų kūrėjais.


Prezidentūros nuotr.
15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
15 balandžio, 2024

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir […]

15 balandžio, 2024

Nuo pirmadienio komerciniams Lietuvos oro vežėjams suteiktas leidimas vykdyti skrydžius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro erdvėje. „Nuo šiandien JAV rinka […]

13 balandžio, 2024

Šeštadienį sostinėje vyko tradicinės Fiziko Dienos (FiDi) renginiai. Šiais metais Vilniaus universiteto (VU) studentai ją surengė jau 56 kartą. Renginio […]

12 balandžio, 2024

Atlikus patikrinimą Šiaulių „Jovaro“ progimnazijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad darbuotojai dalį produktų pasisavindavo. „Prie pastato įėjimo, […]

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.
12 balandžio, 2024

Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš […]

12 balandžio, 2024

Dažnas, pažvelgęs į dangų, pagalvoja, koks jausmas valdyti įspūdingo dydžio orlaivį? Norint pajusti, būtina gerokai pasistengti, siekiant piloto karjeros, tačiau […]

11 balandžio, 2024

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių plenarinei sesijai Vilniuje pirmininkaujantis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo šio susitikimo proga vykstančio tarptautinio verslo […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) praneša, kad Nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir […]

11 balandžio, 2024

2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. […]

11 balandžio, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ remia pečius su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ ir padės skleisti žinią apie visame pasaulyje vis labiau […]

11 balandžio, 2024

Ukmergės rajono mero Dariaus Varno teigimu, savivaldybė labiausiai siekia investuoti į miesto infrastruktūros vystymą. Vis dėlto, pasak mero, daugiau nei […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų […]

10 balandžio, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas […]

10 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Trakuose pasveikino Tarptautinio transporto forumo (ITF), kuriam šiuo metu pirmininkauja Lietuva, aukšto lygio susitikimo […]

10 balandžio, 2024

Trečiadienį aštuonių aplink Baltijos jūrą esančių šalių ir Belgijos ministrai, atsakingi už energetiką, Vilniuje aptars jūrinio vėjo vystymo perspektyvas bei […]

10 balandžio, 2024

Įvairios apklausos bei tyrimai rodo, jog darbuotojai dažniau nei bet kada anksčiau svarsto pakeisti darbą. Per artimiausius kelerius metus tai […]

Elena Leontjeva
10 balandžio, 2024

4 dienų darbo savaitės idėja toliau užkariauja širdis ir protus, nepaisant – mažėjančio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo ir nerimą keliančios geopolitinės […]

9 balandžio, 2024

Šiandien, po kelerių metų pertraukos, po rekonstrukcijos oficialiai duris atvėrė Aukštaičių g. 4C įsikūręs Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir […]