1 birželio, 2022
Lietuvos statistikos departamentas

Skurdo spąstuose: nors žmonių pajamos auga, kas penktas gyvena nepritekliuje

Ekonomistai tvirtina, kad Lietuvos gyventojai nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo negyveno taip gerai kaip dabar. Atlyginimai, pensijos bei įvairios išmokos auga kasmet, rekordines aukštumas siekia ir gyventojų indėliai bankuose. Tačiau yra ir mažiau matoma visuomenės pusė – beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacijai įsisiautėjus šie žmonės priversti sukti galvą, ne kur saugiai investuoti santaupas, kur šią vasarą atostogauti, o ar išgalės įsigyti maisto ir patenkinti būtiniausius savo poreikius.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, nepaisant pandemijos iššūkių, skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir siekė 20 proc. Kiek daugiau – 1,2 procentinio punkto sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis. Tačiau skurdo problemos klausimą keliančios organizacijos perspėja – džiaugtis dėl mažėjančio skurdo dar per anksti. Šie rekordinės infliacijos metai skurdo statistikos kreives gali pakreipti kita linkme.

2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 EUR per mėnesį, 1 015 EUR –šeimai, kurią sudarė du suaugusieji ir du vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta mūsų senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. Pernai metais ir minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 7,4 proc. mažesnis už skurdo rizikos ribą. Tad nieko stebėtina, kad skurdas į akis žvelgia ir dirbantiems asmenims – tokių pernai buvo 7,5 proc. Skurde gyveno 50,4 proc. darbo neturinčių asmenų.

Skurdo gniaužtuose atsidūrė ir vieniši tėvai, auginantys vaikus (32,4 proc.). Tiesa, šioje grupėje skurstančiųjų 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Ryškus skurstančiųjų mažėjimas ir nepilnamečių grupėje – čia skurdo rizikos lygis sudarė 17,2 proc. – 2,8 procentinio punkto mažiau nei 2020‑aisiais. Kaip rodo statistika, dažnai vienišumas didina skurdo riziką – 44,5 proc. vienų gyvenančių asmenų gyvena nepritekliuje.

Dar liūdniau atrodo absoliutaus skurdo rodikliai, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tenka 260 EUR, o šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 EUR. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kad 2021-aisiais absoliutaus skurdo lygis siekė 3,9 proc. ir buvo mažesnis 1,2 procentinio punkto nei 2020-aisiais. Nors tai atrodytų santykinai nedideli skaičiai, bet už jų slepiasi 110 tūkst. šalies gyventojų.

 
Ne gyvena, o išgyvena

Nors visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad atsidūrusieji skurdo gniaužtuose patys kalti dėl tokios situacijos – vengia darbo, turi priklausomybių ir tik žiūri, kaip daugiau naudos gauti iš socialinės sistemos, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad tokių žmonių – nedaug. Nors skurdo rizikos lygis praėjusiais metais kiek mažėjo, skurdo problema mūsų šalyje išlieka didelė – kas penktas šalies gyventojas susiduria su nepritekliumi.

„Šiems žmonėms nėra lengva išgyventi. Jie kasdien susiduria su stresu, kaip susiplanuoti išlaidas, kad pinigų užtektų maistui, būsto išlaikymui ir minimaliausiems poreikiams. Ir tai labai slegia. Pavyzdžiui, vieniša mama visomis išgalėmis stengiasi kabintis į gyvenimą, tačiau mažas vaikas nuolat serga. Deja, supratingų darbdavių nėra daug – darbuotoją, kuri dažnai turi nedarbingumo pažymėjimą, tiesiog atleidžia ir ši šeima patenka į skurdo gniaužtus“, – pastebi A. Adomavičienė.

Pasak organizacijos vadovės, patys pažeidžiamiausi – mūsų senjorai. Dažnas jų dirbo visą gyvenimą, tačiau dėl buvusio menko darbo užmokesčio ar „vokelių“ sistemos dabar gauna tokias pensijas, jog apie orų gyvenimo saulėlydį gali tik pasvajoti. Pandeminiu laikotarpiu itin pažeidžiami tapo ir negalią turintys gyventojai – būtent jie pirmieji buvo atleisti iš darbo apribojus kai kurias veiklas. Su skurdu labai dažnai susiduria ir tie gyventojai, kurie turi vienokių ar kitokių sveikatos bėdų, nors neįgalumas jiems ir nėra pripažintas. Ir išbristi iš skurdo upės labai sunku dėl ribotų galimybių rasti darbą.

„Tokie žmonės patenka į paramos sistemą, tačiau pagalba yra labai menka. Pavyzdžiui, pernai metais vidutinė socialinė parama vienam asmeniui siekė 107 eurus per mėnesį. Bet kaip žmogui pragyventi už tokią sumą?“, – retoriškai klausė su skurdu kovojančios organizacijos vadovė.

Gyvenimas skolon

A. Adomavičienės teigimu, kiekvienas iš tokios, atrodytų, beviltiškos situacijos sukasi įvairiai: vienus remia geros širdies artimieji, kiti dėl pagalbos kreipiasi į įvairias labdaros organizacijas, treti problemas bando spręsti skolindamiesi. Pašnekovė pastebi, kad mažiau neatsakingo skolinimosi, ypač greitųjų kreditų. Tačiau vis dar daug atvejų, kai socialiai neatsakingas verslas, net ir matydamas, kad žmogus turi negalią ar jam trūksta socialinių įgūdžių, bando įpiršti kuo daugiau įvairių, dažnai net nebūtinų daiktų išsimokėtinai. Gyvenimas skolon gali virsti ir labai didele problema, ypač dabar, kai pragyventi dėl augančios infliacijos tampa vis sunkiau.

„Gyventojai skolinasi norėdami išspręsti savo problemas, bet patenka į dar didesnę bėdą, nebegalėdami išmokėti paskolų. Jeigu tokie žmonės nesubalansuos savo biudžeto per šiltąjį sezoną, ateinanti žiema jiems gali būti labai sunki – kyla rizika, kad dalies išlaidų negalės apmokėti“, – galimas grėsmes įžvelgia A. Adomavičienė.

Todėl labai svarbu, pasak pašnekovės, kad atsitikus bėdai žmogus skubią pagalbą gautų savo seniūnijoje ar savivaldybėje, o ne greitųjų kreditų bendrovėje. Darbas greičiausiai gali padėti ištrūkti iš skurdo rato, tačiau daliai žmonių reikia pagalbos įsidarbinant. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi nemažai susikaupusių skolų, jis gali būti tiesiog nemotyvuotas rasti darbą, žinodamas, kad didžiąją dalį atlyginimo įsidarbinus pasiims antstoliai. Tokiu atveju reikia ne tik motyvuoti patį žmogų, bet ir tarpininkauti bendraujant su antstoliu.

„Kaip bebūtų, bet labai svarbus faktorius kovojant su skurdu – valstybės išmokos, ką ir rodo statistika. Jeigu nebūtų vaiko pinigų, šalpos, našlių pensijų ir kitų išmokų, skurdo rodiklis būtų per 30 proc.“, – pabrėžė A. Adomavičienė.

Geriausia investicija – investicija į žmogų

Ji pasidžiaugė, kad nuo birželio šiek tiek didėja vaiko pinigai, šalpos pensijos, socialinė parama nepasiturintiesiems bei kitos išmokos bei kompensacijos. Tai turėtų šiek tiek sušvelninti dėl infliacijos kylančių kainų smūgį. Tik bėda, kad ne visi gali pasinaudoti valstybės pagalba.

„Pavyzdžiui, kompensaciją už šildymą gali gauti asmenys, kurie turi nuosavą būstą. Tie, kas nuomojasi, privalo turėti registruotą nuomos sutartį. Deja, nuomos rinkoje dar labai daug šešėlio. Jeigu senjoras turi nuosavą būstą ir gali gauti kompensaciją šildymui, bet būste registruoti ir jo suaugę vaikai, kompensacija jam nepriklauso“, – apie sistemos spragas kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.

Pasak A. Adomavičienės, gyvenantiems skurde reikia daugiau pagalbos. Nors šiuo metu didesnis krūvis tenka savivaldybėms bei seniūnijoms, tačiau pačiu sunkiausiu metu ištiesta pagalbos ranka gali padėti išvengti dar daugiau problemų ateityje. Kai net ir beviltiškoje situacijoje žmogus mato bent vilties kibirkštėlę, kabintis į gyvenimą ir kopti iš skurdo duobės būna lengviau.

„Pati geriausia investicija – investicija į žmogų. O dabar kaip niekad nepritekliuje gyvenantiems žmonėms reikalinga pagalba. Kuo ilgiau žmogus suksis skurdo rate, tuo sunkiau bus iš jo ištrūkti“, – sakė A. Adomavičienė.


13 rugpjūčio, 2022

Žemės ūkio ministerija siūlo žemės ir maisto ūkį pripažinti strategiškai svarbiais nacionaliniam saugumui sektoriais ir tai apibrėžti teisės aktais. Vyriausybei […]

12 rugpjūčio, 2022

Sužinoti, kas yra valstybinės žemės valdytojas, kokia yra žemės sklypo paskirtis ar melioracinė būklė bei daugybę kitų naudingų duomenų, jau […]

10 rugpjūčio, 2022

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų […]

9 rugpjūčio, 2022

Jei suplanavote rudeniop imtis naujo darbo paieškų, verta apsvarstyti galimybę vėstančių orų nelaukti ir į norimą įmonę pasibelsti jau dabar. […]

8 rugpjūčio, 2022

Norint, kad namas būtų sandarus, kad į vidų nepūstų oro srovės, savaime suprantama, turi būti naudojamos kokybiškos medžiagos ir kiti […]

Arnoldas Antanavičius
5 rugpjūčio, 2022

Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose […]

5 rugpjūčio, 2022

Nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ šiandien pranešė keičiantis visų klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos […]

Klaipėdos LEZ
4 rugpjūčio, 2022

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti […]

Rail Baltica Keleivinės stoties koncepcija
2 rugpjūčio, 2022

Už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „LTG Infra“ atstovai susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacija, aptarė svarbiausius kylančius klausimus ir […]

2 rugpjūčio, 2022

Inovacijų agentūra kviečia smulkiuosius ir vidutinius šalies verslininkus dalyvauti antrus metus iš eilės vyksiančiose praktinėse mėnesio trukmės e. komercijos dirbtuvėse […]

2 rugpjūčio, 2022

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais naikinamas Patvirtintų įmonių sąrašas, mažėja reikalavimų legaliai įdarbinti […]

1 rugpjūčio, 2022

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė nuo metų pradžios palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu padidėjo beveik […]

1 rugpjūčio, 2022

Radote potencialią eksporto rinką ir jau džiaugiatės būsimomis galimybėmis joje? Tačiau ar jūsų verslas gali konkuruoti su vietine (ir pasauline) […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

Gintarė Skaistė
29 liepos, 2022

Finansų ministerija siūlo įstatymų paketą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo didinimo, kurį sudaro lankstesnio savivaldybių skolinimosi galimybė ir naujas tvarus savivaldybių […]

29 liepos, 2022

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių […]

27 liepos, 2022

Telšių rajono savivaldybė negavo Konkurencijos tarybos sutikimo steigti viešosios įstaigos „Telšių aeroklubas“ ir patikėti jai vykdyti su aviacija susijusias paslaugas. […]

27 liepos, 2022

Tinkamų kandidatų pritraukimas ir įdarbinimas yra tikras galvos skausmas ne vienai organizacijai, todėl nieko nuostabaus, kad vis dažniau organizacijos, norėdamos […]

26 liepos, 2022

Praėjusiais metais bendra verslumo situacija Lietuvoje gerėjo – smarkiai išaugo naujų įmonių skaičius, o bankrotų, nors 2020 metais buvo prognozuota […]

25 liepos, 2022

Lietvamzdžiai pagrįstai gali būti apibūdinami kaip geriausi latakų palydovai, nes vieni be kitų jie nieko verti. Ant stogo sumontuoti latakai […]