19 balandžio, 2021
Eglė Ruškutė | VšĮ Baltijos aplinkos forumas

Skylėti aplinkos ministro pažadai dėl Punios šilo

Genetinis medynas

Aiškėja, jog pernai politinių partijų, formuojančių naują Vyriausybę, pažadai išsaugoti Punios šilo sengirę yra skylėti. Skylėti pažadai pasimatė paaiškėjus aplinkos ministro Simono Gentvilo pozicijai, kaip turėtų atrodyti Punios šilo rezervatas. Ministro vizijoje rezervate bus „išpjautos“ beveik 300 ha ploto „skylės“, kuriose draustinio statusu bus saugomi genetiniai medynai. Būtent šiuo būdu medynuose sėkliniai kankorėžiai surenkami išpjaunant šimtametes pušis (pernai išpjovus 0,2 ha pušų surinkta 75 kg kankorėžių). Punios šilo genetiniams medynams pjūklai galandami ir šiemet, artimiausiu metu ketinama pradėti vykdyti kirtimus.

Laiškus iš Punios girininkijos dėl šį pavasarį planuojamų vykdyti sanitarinių kirtimų Baltijos aplinkos forumas gauna kas savaitę.  Šiai dienai planuojama iškirsti apie 833 kietmetrius sniego pažeistų pušų ir eglių. Tai prilygsta 3,3 ha plynai iškirsto miško. Iš jų, 798 kietmetrių  – vien Punios šilo genetiniuose medynuose. Tai rodo, jog genetiniuose medynuose sanitarinės priemonės įgyvendinamos „uoliau“. Be to, genetiniuose medynuose visą iškirstą medieną planuoja išvežti.

„Kirsti Punios šilo medžius planuoja pavasarį – paukščių perėjimo metu. Sunku protu suvokti, kaip galima planuoti tokį barbarišką veiksmą saugomoje teritorijoje, kuriai pažadėtas ir gamtinio rezervato statusas“, – sako Gintaras Varnas, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.

„Suprantame jog genetinę medžių įvairovę išsaugoti yra svarbu. Ir tai įmanoma užtikrinti Punios šilui turint vientisą rezervato statusą – tą teigia Europos šalių ekspertai, tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Todėl išanalizavę situaciją, kreipiamės į aplinkos ministrą S. Gentvilą teikdami siūlymus ir prašydami parodyti politinę valią Punios šile steigiant pavyzdinę griežtai saugomą teritoriją, kurioje būtų rastas kokybiškas balansas tarp būtinų gamtosaugos priemonių ir atvirumo visuomenės lankymui. Deja, panašu jog ministras nėra linkęs iš esmės įsigilinti į argumentus ir pateikti politinį vertinimą. Vietoj to, artimiausiu metu planuojami medžių kirtimai“, – savo nusivylimo neslepia Žymantas Morkvėnas, visuomeninės organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.

Šiuo metu Punios šilo genetiniuose medynuose, užimančiuose beveik 300 ha plotą, tvarkomasi kaip ūkiniame miške: medžiai pjaunami kankorėžių surinkimui, periodiškai atliekami plynieji kirtimai nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, nesudaroma galimybių savaiminiam miško atsikūrimui. Nevyriausybininkai, jau daugiau nei metus kovojantys už šios gamtinės teritorijos išsaugojimą, prieštarauja tokiam sprendimui.

„Lankantis Punios šilo genetiniuose medynuose mačiau ne saugomoje teritorijoje klestinčią sengirę, bet medžių getą – daug kelmų, medžius pasmerktus būti išpjautais pačiame jėgų žydėjime“, – sako G. Varnas.

„Dabar taikomos priemonės genetiniuose medynuose yra visiškai nesuderinamos su gamtosauga bei čia sutinkamų saugomų buveinių poreikiais. Punios šilą reikia saugoti visą, o ne skylėtą. Vientisoje gamtosauginėje ir teisinėje sistemoje, kuri būtina norint efektyviai organizuoti gamtosaugą“, – mano  Ž. Morkvėnas.

2019 m. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertai, atlikę detalų Punios šilo buveinių kartografavimą ir būklės vertinimą, nustatė, kad genetinių medynų teritorijoje – 221 ha plote – tarpsta Europos Bendrijos svarbos buveinės. Tai, kad šiuo metu Punios šile taikomi genetinių medynų tvarkymo principai, kai vykdoma ūkininkavimo praktika – medžių kirtimai, negyvos medienos šalinimas ir kt., kenkia šioms vertybėms.

Gamtininkų nuomone, įvairiarūšiuose medynuose, ir ypač saugomose teritorijose, kuriose saugomos gamtinės vertybės, susijusios su natūralia miško buveinių dinamika, sanitariniai kirtimai nėra būtini ir nėra efektyvi priemonė kovai su plačiai paplitusiomis, dažnomis, medžių liemenis pažeidžiančiomis, vabzdžių rūšimis. 


1 spalio, 2022

Prieš pat rudens ir žiemos audras į kone paskutinę talką pajūryje šiais metais susirinko daugiau kaip 250 savanorių, kurie šakomis […]

1 spalio, 2022

Vieta ir laikas susitikti, susipažinti, bendradarbiauti. Taip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) maisto gamintojus, ūkininkus, ugdymo, gydymo įstaigų atstovus ir kokybe […]

29 rugsėjo, 2022

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. […]

14 rugsėjo, 2022

Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, rūgštyse, šarmuose, atsparus temperatūros poveikiui, negaruojantis, neskylantis šviesoje, geras šilumos, garso, elektros izoliatorius. […]

13 rugsėjo, 2022

Vilniaus maratono dalyviai ir svečiai šiemet stebėjosi neįprasta bėgikių komanda – 7-ios kaunietės lyjant įveikė maratoną nešinos 10 kg sveriančia […]

12 rugsėjo, 2022

„SBA Urban“ verslo centrai Vilniuje „Green Hall“ 1 ir 2 įvertinti vienu aukščiausių tvarumo sertifikato lygiu „BREEAM In-Use Excellent”. Šis […]

11 rugsėjo, 2022

Įsibėgėjant rudeniui,  didėja gyvūnų migracija, prasidėjus rujai, gyvūnų elgesys pasikeičia – jie tampa ne tokie baikštūs, praranda atsargumą. Šiuo metu […]

8 rugsėjo, 2022

Šią savaitę Ukrainoje lankosi Lietuvos delegacija, kuriai vadovauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Oficialaus susitikimo Kijeve metu Lietuvos aplinkos ministras Simonas […]

5 rugsėjo, 2022

Nemaža dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų, nes gyventojai nežino, […]

5 rugsėjo, 2022

Paskutinį vasaros savaitgalį vykusio „Darom prie jūros“ renginio metu dalyviai ne tik tvirtino kopas žabų tvorelėmis, tačiau ir švarino paplūdimį, […]

Rugilė Matusevičiūtė
31 rugpjūčio, 2022

Dažnai nesusimąstome, kad neatsiejama patogaus gyvenimo dalimi tapusios benzinu, dujomis ar dyzeliu varomos transporto priemonės kenkia ir aplinkai, ir mūsų […]

30 rugpjūčio, 2022

Rugpjūčio 26 d. pavakaryje Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko renginys „Gamta pagal Marių Čepulį“. […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
29 rugpjūčio, 2022

Siekdama išsaugoti vertingą Pakarklės mišką, Kauno rajono savivaldybė tęsia konsultacijas su Aplinkos ministerija ir ieško papildomų teisinių saugiklių. Meras Valerijus […]

25 rugpjūčio, 2022

Aplinkos ministeriją ir Lietuvos geologijos tarnybą pasiekia informacija apie atvejus, kai gyventojai turi įrengtą gręžinį, visus tam reikalingus dokumentus ir […]

17 rugpjūčio, 2022

Dar prieš porą dešimtmečių į riešutmedžius Lietuvoje buvo žvelgiama kaip į beverčius medžius, netinkamus net malkoms, tačiau dabar požiūris pasikeitęs […]

10 rugpjūčio, 2022

Ekspertams kartojant, kad nebegalime ignoruoti klimato kaitos ir taršos sukeliamų pasekmių, Europoje vis dažniau kalbama apie Žaliąjį kursą. Visgi nepaisant […]

31 liepos, 2022

Įsibėgėjus mėlynių uogavimo sezonui Aplinkos ministeriją pasiekia informacija, kad kai kurie uogautojai, norėdami prisirinkti kuo daugiau šių miško gėrybių, naudojasi […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
30 liepos, 2022

Dėl sutrikusio pašarų, trąšų ir kitų priemonių tiekimo, dėl išaugusių kainų, dėl brangstančio kuro ir energijos ne vienas ūkininkas mažina […]

.: užsidegęs kombainas gali sunaikinti ne tik derlių, bet ir netoliese esančius pastatus.
28 liepos, 2022

Alytaus rajono ūkininkai jau daugiau kaip savaitę dirba javapjūtės baruose.  Laukuose ūžia kombainai, kita technika. Kol kas rajone nefiksuota gaisrų […]

18 liepos, 2022

Vištyčio regioniniame parke iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ dalyviai valydami ežero pakrantėje esančias poilsiavietes aptiko nemažai poilsiautojų paliktų aprangos detalių, laužaviečių, […]