Socialinis verslas Lietuvoje auga: vis daugiau įmonių siekia ne tik pelno, bet ir poveikio visuomenei (1)

Verslas gali būti ne tik pajamų šaltinis, bet ir priemonė spręsti visuomenei aktualias problemas. Lietuvoje socialinio verslo idėja tampa vis populiaresnė – Inovacijų agentūros socialinio verslo platformoje šiuo metu registruoti 632 subjektai, o socialinio verslo statusą turi 369 organizacijos. Tai 85 proc. daugiau nei 2025 metų pradžioje.

Socialiniams verslams augti, stiprinti kompetencijas ir užmegzti naujus ryšius padeda Inovacijų agentūros socialinio verslo akceleravimo programa. Šiemet ji organizuojama jau ketvirtą kartą.

Socialinio verslo akceleratorius padeda stiprinti verslą

Pusantro mėnesio trunkančios programos metu socialinio verslo atstovai gali konsultuotis su ekspertais ir gilinti žinias srityse, kurios svarbios tiek verslo augimui, tiek socialinio poveikio kūrimui.

Dalyviai mokosi planuoti finansavimą, pritraukti investicijas, kurti partnerystes, stiprinti rinkodarą ir komunikaciją. Taip pat jie gali išsigryninti savo veiklos modelį, pasirengti patekimo į rinką bei pardavimų strategiją, išmokti vertinti ir matuoti kuriamą socialinį poveikį.

Svarbi programos dalis – bendravimas ir naujų kontaktų paieška. Dalyviams suteikiama galimybė dalyvauti verslo pažinčių renginiuose, taip pat stažuotėje užsienyje.

„Dažniausiai kalbama apie ekonominį verslo poveikį ir potencialą. Tačiau verslai taip pat gali svariai prisidėti prie aktualių socialinių problemų sprendimo. Šį kelią Lietuvoje renkasi vis daugiau verslininkų“, – teigia Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

Pasak jos, socialinio verslo specifika lemia ir tam tikrus iššūkius, todėl akceleravimo programa siekiama stiprinti verslininkų kompetencijas ir sudaryti daugiau galimybių bendradarbiauti.

Stipresnė socialinio verslo ekosistema gali prisidėti prie bendruomenių telkimo, pažeidžiamų visuomenės grupių įtraukties, aplinkosaugos bei tvarumo problemų sprendimo.

Socialiniai verslai randa bendrų projektų

Vienas iš socialinio verslo akceleravimo programos privalumų – galimybė susipažinti su panašiai mąstančiais verslininkais ir organizacijomis. Užmegzti kontaktai neretai virsta konkrečiais bendrais projektais.

Vienas tokių pavyzdžių – Ignalinos rajone vystomas socialinio verslo projektas „Pokalbių gidas“. Jo įkūrėja Julija Lozda, dalyvavusi Inovacijų agentūros programoje, bendradarbiauja su „Vaikų linija“, Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi ir kitomis organizacijomis.

Šią vasarą prie projekto prisidėjo ir Daugėliškio socialinės dirbtuvės. Jose intelekto ar proto negalią turintys žmonės įsitraukė į naujos „Pokalbių gido“ kortelių kolekcijos gamybą – siuvo rankų darbo maišelius.

„Mūsų socialinio verslo tikslas – suteikti priemonę prasmingam pokalbiui šeimose, porose, tarp draugų ar skirtingų kartų ir taip mažinti žmonių vienišumo jausmą“, – pasakoja J. Lozda.

Jos kuriamos kortelės skirtos padėti žmonėms lengviau pradėti atviresnius ir gilesnius pokalbius, geriau pažinti vieniems kitus ir kurti tarpusavio ryšį.

Į produkto kūrimą įsitraukė socialinių dirbtuvių nariai

Vienas naujausių „Pokalbių gido“ produktų – pažintinės ir pokalbių kortelės vaikams, skirtos kelionėms automobiliu. Jos sukurtos bendradarbiaujant su kitu socialiniu verslu „Surink Lietuvą“.

Naujosioms kortelėms reikėjo specialių medžiaginių maišelių. Ieškodama, kas galėtų juos pagaminti, J. Lozda prisiminė Daugėliškio socialines dirbtuves.

„Norėjome ne tik prasmingo galutinio rezultato, bet ir pačiu procesu daryti teigiamą pokytį bei kurti papildomą vertę“, – sako verslininkė.

Į gamybą įsitraukė beveik visa socialinių dirbtuvių komanda. Jų nariai karpė audinius, ruošė užtrauktukus, klijavo, siuvo ir atliko kitus darbus. Per vasarą Daugėliškyje buvo pasiūta daugiau kaip 600 maišelių.

J. Lozdos teigimu, ši partnerystė parodė, kaip socialinis verslas gali kurti poveikį ne tik galutiniu produktu, bet ir pačiu jo gamybos procesu.

Darbas suteikia daugiau nei vien užimtumą

Socialinio verslo atstovė atkreipia dėmesį, kad žmonių su negalia įsitraukimas į realią ekonominę veiklą gali turėti didelę reikšmę jų savarankiškumui.

Jos teigimu, Lietuvoje gyvena apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik maždaug trečdalis jų. Šalyje veikia beveik šešios dešimtys socialinių dirbtuvių, suteikiančių žmonėms su intelekto negalia galimybę mokytis darbinių įgūdžių ir įsitraukti į veiklą.

„Skirtumas tarp „veiklos“ ir „darbo“ šiuo atveju yra esminis. Darbas turi užsakovą, terminą, kainą ir kokybės kartelę bei suteikia galimybę būti pilnaverčiu ekonominių mainų dalyviu“, – pabrėžia J. Lozda.

Jos įsitikinimu, pasikartojantys užsakymai socialinėms dirbtuvėms gali būti vertingesni už vienkartinę paramą, nes suteikia galimybę palaipsniui stiprinti savarankiškumą. Tuo pačiu verslui tokia partnerystė leidžia rasti patikimus vietos gamybos partnerius.

Socialinio verslo pavyzdys iš Ignalinos rajono rodo, kad socialinis poveikis gali būti kuriamas ne tik teikiant paramą, bet ir kuriant realius ekonominius ryšius. Tokios partnerystės leidžia vienu metu spręsti socialines problemas, stiprinti vietos bendruomenes ir kurti tvaresnius verslo modelius.