spalio 12, 2019
Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?

Socialiniai tinklai šiandien yra tapę neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o jaunosios kartos atstovus socialinės medijos supa nuo pat mažų dienų. Nors jos neabejotinai suteikia iki tol neregėtas bendravimo, informacijos sklaidos galimybes ir patrauklią pramogą, tačiau kartu kelia tam tikras rizikas – ypač, kai tokiomis platformomis naudojasi vaikai ir paaugliai. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Privačių klientų draudimo skyriaus vadovės Aušros Jusės teigimu, tėvų pareiga yra pasirūpinti, kad naudodamiesi socialiniais tinklais nepilnamečiai būtų saugūs.

 Prioritetas – privatumas

 Nors daugelis socialinių tinkų savo vartotojams taiko tam tikrus amžiaus apribojimus, tačiau dažnai tai nesutrukdo prie šių platformų prisijungti ir jaunesniems, nei numatyta, asmenims. Vaikai ir paaugliai įvairiais socialiniais tinklais neretai naudojasi ir su tėvų sutikimu.

Kai kurios populiarios platformos, pavyzdžiui, „Tiktok“ yra orientuotos būtent į jaunesnes paauglių auditorijas. Tarp nepilnamečių taip pat populiarūs ir „Instagram“ ar „Snapchat“. Visi jie leidžia dalintis foto ir video turiniu, bendrauti su draugais, tačiau potencialiai taip pat ir nepažįstamais žmonėmis.

„Kiekvienas socialinis tinklas turi įvairių privatumo bei saugumo nustatymų, kuriuos pravartu peržiūrėti, o ypač tuomet, kai tokiomis programėlėmis tėvai suteikia galimybę naudotis nepilnamečiams. Kibernetinėje erdvėje tyko nemažai grėsmių, susijusių su asmens duomenų atskleidimu, internetinėmis patyčiomis ar vaikams netinkamo turinio sklaida. Dėl to į saugumą socialiniuose tinkluose reikėtų pasižiūrėti rimtai ir imtis visų būtinų veiksmų, kurie leidžia sumažinti rizikas“, – sako A. Jusė.

 Pirmas dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti socialiniuose tinkluose, pasak A. Jusės, yra privatumas. Tai reiškia, kad socialinių tinklų programėlių nustatymuose visuomet patartina rinktis tokius nustatymus, kurie leidžia vartotojui dalintis turiniu tik su „draugais“, t.y. realiame gyvenime pažįstamais žmonėmis. Paprastai tokios pasirinktys programėlėse būna standartinės, todėl verta jų nekeisti.

Būdas apsaugoti nepilnamečius – turinio filtrai

Tačiau taip yra ne visuomet. Pavyzdžiui, tarp paauglių pastaraisiais metais išpopuliarėjusiame socialiniame tinkle „Tiktok“ visas publikuojamas turinys standartiškai yra viešas ir prieinamas kiekvienam platformos naudotojui. Dėl to jaunimas prieš dalindamiesi turiniu šioje platformoje turėtų gerai pagalvoti arba rinktis privačios paskyros nustatymą.

Vis tik neretai paaugliai ir vaikai elgiasi priešingai ir siekia, kad jų socialinių tinklų paskyras „sektų“ kuo daugiau vartotojų. Dėl to jie neretai pernelyg negalvodami apie pasekmes stengiasi skelbti dėmesį pritraukiantį, tačiau jiems patiems pakenkti galintį turinį.

Anot draudikų atstovės, nors socialiniai tinklai siekia šalinti netinkamą informaciją, tačiau nebūtinai tai pavyksta padaryti operatyviai. Dėl to kyla rizika, kad vaikus pasieks kitų skelbiamas nederamas turinys. Siekdamos padėti to išvengti, kai kurios socialinių tinklų programėlės siūlo tam tikrus filtrus, kuriuos aktyvavus tikimybė pamatyti netinkamą turinį sumažinama.

Svarbu branginti asmeninę informaciją

Dar viena su socialiniais tinklais susijusi grėsmė – galimybė vaikams ar paaugliams bendrauti su nepažįstamais asmenimis. Dėl to, naudodamiesi socialinės medijos platformomis, nepilnamečiai, o kartu ir jų tėvai, turėtų būti budrūs – įsitikinti, kad tarp socialinių tinklų „draugų“ nebūtų priimami nepažįstami asmenys.

„Naudojantis bet kuriuo socialiniu tinklu taip pat labai svarbu saugoti savo asmeninius duomenis. Internete niekuomet nereikėtų dalintis informacija apie tikslią savo ar savo šeimos gyvenamąją vietą, taip pat tokiais duomenimis, kaip asmens kodai ar banko kortelių numeriai, ir kita jautria informacija“, – perspėja draudimo ekspertė.

Kai kurie socialiniai tinklai, pavyzdžiui, „Snapchat“, leidžia vartotojams atskleisti realią savo buvimo vietą, kurią sekėjai gali matyti naudotojui vos įsijungus programėlę. A. Jusė rekomenduoja tokia galimybe nesinaudoti, o ir kituose socialiniuose tinkluose savo buvimo vietos neviešinti.

Nenumoti ranka į patyčias

Vaikai bei paaugliai socialiniuose tinkluose taip pat susiduria ir su patyčių rizika. Nors daugelis socialinių tinklų savo bendruomenių taisyklėse deklaruoja patyčių netoleruojantys, tačiau tokios platformos neretai vis tiek tampa terpe įžeidinėjimui ir užgauliojimams.

„Su savo atžalomis reikėtų kalbėtis apie patyčių žalą, stengtis, kad vaikai patys neprisidėtų prie patyčių kultūros. Socialiniuose tinkuose susidūrus su patyčiomis ar pastebėjus į kitus nukreiptas jų apraiškas, apie įžeidų ar žeminantį turinį ir bendravimą reikėtų įspėti socialinio tinklo platformos valdytojus. Paprastai tą galima padaryti labai paprastai – tiesiog pažymint ar „raportuojant“ netinkamą turinį. Galiausiai, įkyrius ir patyčias skleidžiančius socialinių tinklų vartotojus daugeliu atveju galima užblokuoti, taip užkertant galimybę jiems bendrauti ar dalintis turiniu su konkrečiu asmeniu“, – sako A. Jusė.

Į socialinius tinklus – tik sulaukus tinkamo amžiaus

A. Jusė pažymi, kad daugelis išmaniųjų įrenginių šiandien taip pat turi vaikų naudojimąsi įrenginiu kontroliuoti leidžiančius nustatymus. Populiariausios išmaniųjų įrenginių operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“ siūlo tokias funkcijas ir leidžia numatyti, kuriomis programėlėmis vaikai gali naudotis, o kuriomis ne.

„Naudojantis socialiniais tinklais reikėtų vadovautis jų taisyklėmis ir bendruomenių nuostatomis. Daugelis populiarių socialinių tinklų taiko 13 metų amžiaus cenzą. Ir nors jį nesunku apeiti, tėvams reikėtų gerai pagalvoti, ar verta tai daryti ir leisti jaunesniems vaikams šiais socialiniais tinklais naudotis.

Tuo tarpu vyresnio amžiaus vaikai turėtų būti atsargūs. Tėvai savo ruožtu turėtų su jais kalbėtis apie saugumą ir padėti jį užtikrinti parinkdami tinkamus privatumo nustatymus, aptardami svarbiausias elgesio socialiniuose tinkluose taisykles“, – reziumuoja draudiko atstovė.

ERGO Baltijos šalyse

 ERGO yra viena pirmaujančių draudimo grupių Baltijos šalyse, siūlanti ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimą. Metinė įmokų suma ERGO Baltijos šalyse sudaro 242 mln. eurų. Per metus ERGO Baltijos šalyse klientams apmoka žalų už beveik 143 mln. eurų. ERGO veikia ir Baltarusijoje, teikdama paslaugas klientams ne gyvybės draudimo srityje. Daugiau nei 650 tūkst. klientų Baltijos šalyse pasitiki ERGO grupės paslaugomis, patirtimi bei finansiniu stabilumu.

Baltijos šalyse veikiančios ERGO bendrovės yra tarptautinės ERGO grupės dalis. Tai viena didžiausių draudimo grupių Europoje. ERGO atstovaujama daugiau nei 30 šalių Europoje bei Azijoje.

Pagrindinis ERGO akcininkas yra viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“. Plačiau: www.ergo.lt

Share Button


balandžio 9, 2020

Kad netūktų idėjų, kaip pasiruošti Velykoms gamtai palankiu būdu ir ką smagaus nuveikti namuose karantino sąlygomis, gamtininkai siūlo specialias užduotis […]

balandžio 9, 2020

Mobiliųjų komandų darbas su krizę patiriančiomis šeimomis yra labai subtilus procesas, ne vien dėl to, kad šeima išgyvena bene sunkiausias […]

balandžio 9, 2020

Pirmoji šalies ponia savanoriavo „Maisto banko“ sandėlyje, padėdama rūšiuoti maisto paketus žmonėms, kuriems šiuo metu labai reikalinga tokia pagalba. Kiti […]

balandžio 9, 2020

2020 m. balandžio 7 d. Kalvarijos savivaldybės gyventojams pranešta, kad nustatyti pirmieji 2 susirgimo koronaviruso infekcija atvejai. Vienas iš susirgusių […]

balandžio 9, 2020

Visą šalį kuo toliau tuo stipriau purtant COVID-19 pandemijai, nežinomybės ir perspektyvų dėl ateities vis daugiau verslams ir jų darbuotojams. […]

balandžio 8, 2020

Pirmosiomis pavasario dienomis pasibaigusi registracija į nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“ džiugina – šiais metais joje panoro dalyvauti kiek daugiau nei 200 […]

balandžio 8, 2020

Tiek nutukimu sergančiųjų, tiek ir sveikos kūno masės asmenų privalančių karantino periodu likti namuose, kūno masės kontrolė tampa sudėtingesnė. Karantinas […]

balandžio 8, 2020

Antradienį Diana Nausėdienė lankėsi socialinės pagalbos centre „Betanija“, priklausančiame Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“, kur ji savanoriaudama dalijo maistą likimo nuskriaustiems žmonėms, […]

balandžio 8, 2020

Antradienį karščiavimo klinikos pacientams atvėrė duris Druskininkuose ir Alytuje. Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Primename, kad su […]

balandžio 8, 2020

Gabendami užsakytas asmens apsaugos priemones medikams, šalies oro uostuose reguliariai leidžiasi lėktuvai iš Kinijos: vienas iš jų šiandien paryčiais nutūpė […]