Sodeliečiai Mindaugo karūnavimo dieną vėl minėjo pas „braliukus“
Vasara – geras metas keliauti po Lietuvą bei kaimynines šalis. Sodelių kaimo bendruomenė liepos 6 d. surengė turiningą išvyką į Latviją.
Autobuse Sodelių seniūnaitijos seniūnaitis Valentinas Sarapas pasidžiaugė, kad taip gausiai visi susirinko į kelionę, bei palinkėjo saugios kelionės. Sodelių kaimo bendruomenė dalyvauja Lietuvos Kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse 2017“ ir stengiasi saugūs būti ne vien savame krašte, bet ir keliaujant. Kad kelias neprailgtų buvo surengta viktoriną „Mes keliaujam po Latviją“, kurios metu visi galėjo parodyti išmonę ką žino apie Latviją ir saugų eismą. Geriausiai atsakiusiems į klausimus buvo įteiktos saugaus eismo priemonės – liemenės. Neliko be dovanų ir kiti – gavo atšvaitus.
Šiais metais nusprendėme pažintį Siguldos apylinkes. Sigulda nedidelis, žavingas miestelis, 53 kilometrai nuo Rygos, gražioje kalvotoje vietoje, kurią dar vadina ,,maža Latvijos Šveicarija“. Tai turistų lankomiausia vieta Latvijoje, nes čia galima ne tik pasigrožėti Gaujos upe, bet ir aplankyti istorijos ir kultūros paminklus. Tarpukaryje Siguldos, Turaidos ir Krimuldos teritorijoje buvo įkurtas Latvijos nacionalinis parkas (649,9 ha).
Pažintį su Sigulda pradėjome, nuo ją visame pasaulyje garsinančios bobslėjaus trasos. Bobslėjaus istorija Siguldoje pradėjo formuotis dar XIX a. pabaigoje, kai kunigaikštis Kropotkinas įrengė pirmuosius 900 metrus ledo kelio su vienu viražu. Ši dirbtinai sukurta ledo trasa buvo pirmoji rogučių trasa Pabaltijo šalyse. Dabar Siguldoje bobslėjaus trasa yra 1420 metrų ilgio su 16 viražų ir 200 metrų ilgio stabdymo keliu.
Toliau keliavome prie Siguldos pilies. Senoji Siguldos pilis iškilo 1207 m. – tai buvo pirmoji ordino pilis, pastatyta ne Rygoje. Tuo metu tai buvo gynybinė tvirtovė, kuri vėliau buvo pritaikyta ordino vienuolių reikmėms. XIII amžiuje šiose žemėse viešpatavo Livonijos ordinas. Būtent šio ordino iniciatyva dešiniajame Gaujos upės krante iškilo Siguldos pilis, aplink kurią netrukus ėmė kurtis gyvenvietė. Siguldos pilis smarkiai nukentėjo Livonijos karo metu, vėliau buvo apgriauta Lenkijos – švedijos karo metu. Atitekus švedams pilis buvo paversta didikų rezidencija. Sigulda atsigavo patekusi į Rusijos imperijos sudėtį, nes šį vaizdingą kraštą pamėgo Rusijos ponai. XIXa. šalia viduramžių pilies iškilo Naujoji Siguldos pilis, arba ponų namas. Šios neogotikinio stiliaus pilies statybai buvo naudojami senosios pilies akmenys, o čia apsigyvenusių dvaro savininkų mėgstama pasivaikščiojimo vieta tapo viduramžio pilies griuvėsiai.
Siguldoje aplankėme ir Lazdų parką. Parkas įrengtas 2007 m. Lazdų gamyba Siguldoje yra senas ir iš kartos į kartą perduodamas amatas. Kai pirmieji turistai atvyko į Siguldą, labai greitai suprato, kad norint viską apžiūrėti tikrai padeda vaikščiojimo lazda. Netrukus jas ėme gaminti vietos meistrai, o šiandien lazda – viso miesto simbolis. Galima įsigyti tiek tikrų vaikščiojimui skirtų lazdų, tiek mažų suvenyrinių.
Lyno keltuvu kėlėmės per Gaujos upę ir gėrėjomės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Žaliomis medžių viršūnėmis kiek akis užmato banguojantis Gaujos upės slėnis vilioja gamtos grožybėmis.
Persikėlę į Gaujos dešinįjį krantą,, aplankėme Krimuldos dvarą. Dvaro savininkų Livenių gyvenamasis namas statytas 1848 metais. Pastatas pastatytas Gaujos senvagės slėnio pakraštyje ir iš jo atsiveria puikus vaizdas į priešingoje pusėje esančią Siguldą. Iki šių dienų išliko centrinis dvaro pastatas. Po Pirmojo pasaulinio karo Krimuldos dvaro centras pateko į Latvijos Raudonojo Kryžiaus nuosavybę ir čia buvo įkurta sanatorija, dabar čia – reabilitacijos centras.
Keliaudami iš Krimuldos dvaro pasivaikščiojome po Gaujos nacionalinį parką. Jis buvo įkurtas siekiant sukurti aktyvaus poilsio zoną ir išsaugoti unikalis gamtos lobius. Niekur kitur Latvijoje nėra tokios vietos, kurioje būtų tiek olų, skardžių ir upelių. Keliaujant žavėjo laukinė gamta.
Aplankėme didžiausią Latvijos olą. Ji pradėjo formuotis prieš 10 tūks. metų, poledynmečio vandens srovėms išgriaužus smiltinio uolas. Tai Gutmanio ola, kurios aukštis yra 10 metrų, plotis – 12 metrų, gylis – 18,8 metro. Ola – seniausias turizmo objektas Latvijoje. Ji yra unikali, su senais užrašais ant sienų, kuriuos paliko senieji keliautojai. Šiuo metu seniausias matomas užrašas – 1667 metų. Senovėje Gutmanio oloje tekantis šaltinis laikytas šventu ir jam buvo priskiriamos gydomosios galios. Ola pavadinta čia gyvenusio ir žmones gydžiusio žmogaus vardu. Gutmanio ola – išvertus reiškia “gero vyro” ola. Tačiau daugumai žmonių ola asocijuojasi su 410 metų senumo meilės legenda apie Turaidės rožę.
Gaujos nacionalinio parko širdis – Turaidės viduramžio pilis, pastatyta 1214 metais, sunaikintos medinės lyvių pilies vietoje. Turaidės pilies – tvirtovė statybų pradžia siejama su krikščionybės atėjimu į Latviją. Tai Latvijos karinės istorijos liudininkė. Seniausi pilies komplekso pastatai išliko iki šių dienų. Beveik 30 metų, Turaidės pilyje dirbę archeologai, kasinėjimų metu rado daug senovinių daiktų, pasakojančių apie pilies statybas, istoriją, viduramžio gyvenimą. Dabar juos galima išvysti pilyje, rengiamose devyniose istorinėse, etnografinėse ir archeologinėse ekspozicijose. Pilyje galėjome pašaudyti iš lanko, pakilome į senovės pilies bokšto apžvalgos aikštelę, kurioje atsivėrė įspūdingi vaizdai.
Pakeliui į pilį yra išlikusi 1750 metais pastatyta medinė bažnyčia. Bažnyčios kalnas- sena lyvių ir vietinių gyventojų kapinių vieta, kur žmonės buvo laidojami XII a. Iki šių dienų išlikęs legendinės Turaidės Rožės – pilyje gyvenusios ir tragiškai prie Gutmanio olos žuvusios – gražiausios Turaidės merginos kapas. Kiekvienais metais jį aplanko šimtai jaunavedžių.
Apžiūrėjome ir šalia pilies esantį skulptūrų parką – vadinama Dainų kalnas – dedikuotas latvių liaudies dainoms. Tai ir latvių atgimimo simbolis. Dainų kalne ir greta esančiame Liaudies dainų parke yra pastatytos 25 akmens skulptūros.
Apžiūrėję įspūdingiausias Gaujos nacionalinio parko vietas patraukėme į Latvijos pajūrį – Saulkrastį. Saulkrastai įsikūrę 50 km nuo Rygos. Dalį Saulkrastų srities teritorijos užima gamtos parkas “Piejūra“. Atvykę į pajūrį gėrėjomės jūra, braidžiojome, o patys drąsiausi ir išsimaudė.
Pasigėrėję jūra, sėdome į autobusą ir pasukome link namų. Bet visų laukė dar viena pareiga. Bauskėje, 21 val. kartu su visu pasauliu sustojome į didelį ratą ir giedojome Tautos himną.
Keliaudami pro langus matėme Latvijos pakelės miškus ir žalias pievas. Galvoje mintys apie naujus darbus, rūpesčius ir naujas keliones. Mes seniai žinome, kad niekas kitas mums nieko nesukurs, jei mes patys to nenorėsime ir to nesieksime.
Už galimybę geriau pažinti Latviją, jos istorija, kalbą, tradicijas dėkingi ir tariame paprastą, bet nuoširdų AČIŪ iš Sodelių kilusiai gidei, Daivai Mulevičienei, kuri mus lydėjo kelionės metu, ir padėjo geriau pažinti kaimyninį kraštą. Ačiū vairuotojams už kantrybę. Visiems ekskursantams – už puikią nuotaiką.
[ngg_images source=“galleries“ container_ids=“284″ display_type=“photocrati-nextgen_basic_thumbnails“ override_thumbnail_settings=“1″ thumbnail_width=“120″ thumbnail_height=“90″ thumbnail_crop=“1″ images_per_page=“30″ number_of_columns=“0″ ajax_pagination=“1″ show_all_in_lightbox=“0″ use_imagebrowser_effect=“0″ show_slideshow_link=“0″ slideshow_link_text=“[Show slideshow]“ template=“/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php“ order_by=“sortorder“ order_direction=“ASC“ returns=“included“ maximum_entity_count=“500″]
