Sostinėje atidengta Gitenio Umbraso mozaika „Šv. Kristoforas“
Sako, kadaise Šv. Kristoforas per upę nešė kūdikį, o su juo – viso pasaulio svorį. Tik tuomet jis suprato, kad neša patį Išganytoją, o kartu – visų žmonių skausmą, viltį ir gyvenimą. Po daugelio šimtmečių šis pasakojimas vėl atgyja Vilniuje – menininkas Gitenis Umbrasas ant Vilniaus savivaldybės pastato sukūrė įspūdingą mozaiką.
„Kiekvienas „Kuriu Vilnių” kūrinys ne tik papuošia skirtingas miesto erdves, bet ir pasakoja istoriją apie šiuolaikinį Vilnių – miestą, kuris ne tik brangina savo praeitį, bet ir drąsiai kuria ateitį. Tokie projektai kaip ši mozaika primena, kad menas nėra tik fasadas – tai miesto siela, kviečianti sustoti, pažvelgti giliau ir iš naujo pajusti, ką reiškia būti šio miesto dalimi”, – sako Vilniaus meras Vilnius Benkunskas.
42 kv. m dydžio mozaika sudėta iš 30 granito plokščių ir tūkstančių spalvotų, skeltų akmens gabalėlių. Kiekvienas jų – lyg miesto istorijos dalelė, suformuojanti naują, monumentalų pasakojimą apie globą, stiprybę ir ryšį.
„Mozaikoje šv. Kristoforą vaizduoju kaip ryšininką su gyvenimo medžiu, tarp chaoso (chtoniškojo) ir dangiško (soliarinio) pasaulių. Šventas Kristoforas, kaip kūdikį, saugo ir globoja Lietuvos ateitį. Manau, jog yra laikas mėtyti akmenis ir laikas juos rinkti. Esame labai skirtingi, turintys skirtingus pasaulio suvokimus, tačiau, kaip ir šioje mozaikoje, taip ir gyvenime, iš mūsų gali susidaryti gražus, vientisas paveikslas”, – dalinasi mozaikos autorius Gitenis Umbrasas.
G. Umbraso darbai tapo neatskiriama Vilniaus tapatybės dalimi („Stebuklo plytelė”, „Šv. Jurgio mozaika” ir kt.), šįkart menininkas miestui dovanoja kūrinį, kalbantį apie atsakomybę, viltį ir gebėjimą nešti daugiau, nei atrodo įmanoma.
„Šv. Kristoforas” po Nepriklausomybės atkūrimo vėl paskelbtas Vilniaus globėju ir sugrįžo į miesto herbą. Dabar jis grįžo ir į „miesto veidą” – kad primintų, jog globoti miestą reiškia jį nešti kartu.
Projektas įgyvendintas pagal meno rėmimo programą „Kuriu Vilnių”, kuri jau keletą metų pildo sostinę šiuolaikinio meno kūriniais – kūriniais, išaugusiais iš pačios miesto dvasios. Per šešerius metus įgyvendinti jau 47 šiuolaikinio meno projektai. „Kuriu Vilnių” keitė savo formą ir kūrybines idėjas – menininkai kviesti įgyvendinti miesto parinktose ar gyventojų pasiūlytose vietose. Daugiausiai dėmesio skirta miesto skverams, gyvenamųjų namų sienoms.
Meno rėmimo programa veikia nuo 2018-ųjų.
