3 birželio, 2021

Sovietinės nostalgijos atspindžiai – nedėkingos buvusios respublikos tapo „Europos Sąjungos provincija“

Sovietinės nostalgijos fenomenas dezinformacijai skleisti naudojamas metai iš metų. Tačiau artėjant Sovietų sąjungos griūties trisdešimtmečiui, šios temos pradėtos naudoti dažniau – klaidinančiais teiginiais siekiama kurti neigiamą posovietinių šalių įvaizdį, diskredituoti svarbius infrastruktūros projektus ir sustiprinti nepasitikėjimą Europos Sąjunga.

2005 m. Rusijos prezidento Vladimiro Putino citata, kad “Sovietų sąjungos žlugimas yra didžiausia dvidešimtojo amžiaus geopolitinė katastrofa” pastaraisiais mėnesiais vėl linksniuota su Kremliumi siejamuose šaltiniuose. Pasak DebunkEU.org analitikės Agnės Eidimtaitės, atliekant tyrimą taip pat pastebėtos žinutės apie tai, kad Kinijoje klestinti komunistinė sistema yra gyvas įrodymas, kad Sovietų sąjunga taip pat galėjo būti išsaugota.

„Dezinformacijai skleisti kuriamos emocinės sąsajos su gyvenimo SSRS prisiminimais – toks klaidinantis turinys dažniausiai nutaikytas į vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, kurie patys gyveno sovietiniais laikais“, – sako analitikė. Pasak A. Eidimtaitės, tokia komunikacija manipuliuojama skaitytojais ir siekiama sukelti neigiamus jausmus, ypač žmonėmis, kurie pajuto pereinamuoju laikotarpiu kilusių ekonominių ir politinių krizių pasekmės.

2021 m. kovo 1 – balandžio 30 d. DebunkEU.org aptiko 103 dezinformacijos atvejus, susijusius su sovietine nostalgija. Neigiama komunikacija šia tema daugiausiai buvo nukreipta į posovietinės valstybes, tapusias Europos Sąjungos narėmis (tokias kaip Lietuva ir Latvija) arba siekiančias prisijungti prie Bendrijos (Gruzija, Ukraina).

DebunkEU.org Top 10 straipsnių pagal interakcijas socialiniuose tinkluose

Pasak A. Eidimtaitės, teiginiai apie sovietmečiu sukurtą infrastruktūrą buvo naudojami kaip priemonė diskredituoti šių šalių bei ES valdžios institucijoms. Ignalinos AE tapo viena iš pro-Kremliškos dezinformacijos taikinių, ši tema dažnai eskaluojama kalbant apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE. „Klaidinanti ir melaginga informacija šiuo atveju naudojama siekiant sumenkinti susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo. Straipsniuose teigiama, kad nuogąstavimai keliami iš pavydo Baltarusijai, sugebėjusiai pasistatyti savo atominę elektrinę, o štai Lietuva pakluso Europos Sąjungos nurodymams ir prarado Sovietų sąjungos „padovanotą“ nemokamą elektros energiją“, – vardija analitikė.

Pavyzdžiui, viename iš tiriamuoju laikotarpiu pastebėtų straipsnių rašoma, kad „Sovietų sąjungos laikais, Baltijos šalys buvo socializmo sėkmės pavyzdžiu Vakarams. Lietuva iš agrarinės valstybės virto į industrializuotą respubliką, su patogiomis gyvenimo sąlygomis, išvystyta pramone, ir net savo atomine elektrine <…>. O dabar, Europos Sąjungoje, baltai yra provinciali periferija, kurios pagrindinis produktas yra rusofobija“. (2021 04 05, vz.ru)

Tyrimo duomenimis, Latvija taip pat vaizduojama kaip valstybė, kuri atkūrusi nepriklausomybę be jokio pagrindo pradėjo naikinti sovietinę infrastruktūrą. Tokios žinutės skleistos reaguojant į šalies ministro pirmininko Krišjanio Karinio citatą, kad Latvijai reikia “protingos reindustrializacijos ir ekonominio augimo”. “Galima daryti prielaidą, kad nostalgija sovietinei pramonei nutaikyta būtent į tuos žmones, kurie sugriuvus Sovietų sąjungai prarado darbus. Tokiomis žinutėmis siekiama sukelti nepasitenkinimą Lietuvos ir Latvijos valdžia”, – sako A. Eidimtaitė.

Anot analitikės, klaidinančiu ir melagingu turiniu siekiama sukurti įspūdį, kad posovietinės valstybės yra ekonomiškai ir politiškai žlugusios, o viso to priežastis esą yra jų vykdoma anti-rusiška politika. „Tokiuose straipsniuose pabrėžiama, kad Sovietų sąjunga sukūrė puikias gyvenimo sąlygas ir siekiama įteigti, kad buvusios narės turėtų būti dėkingos Sovietų sąjungai, o vėliau – Rusijai”, – teigia A. Eidimtaitė. Neigiamoms emocijoms sukelti dažnai naudojama “juoda – balta” supriešinimas: išpučiant pavienes posovietinių šalių patiriamas problemas, siekiama pabrėžti, kokia gera socialinė ir ekonominė situacija buvo sovietiniais laikais.

DebunkEU.org Šaltinių pasiskirstymas pagal išplatintų straipsnių skaičių

„Žvelgiant į informacijos šaltinių pasiskirstymą, galima teigti, kad jie buvo nukreipti į rusakalbes auditorijas posovietinėse šalyse“, – sako DebunkEU.org analitikė. Pastebėta, kad įvairius autorius vienijanti platforma Cont.ws išplatino daugiausiai, ketvirtadalį viso išanalizuoto klaidinančio ir melagingo turinio. Internetiniai puslapiai topcor.ru ir news-front.info, taip pat į Baltijos šalis orientuoti portalai baltnews.lt bei rubaltic.ru dominavo daugiausiai su sovietine nostalgija susijusios dezinformacijos platinančių priemonių sąraše.


20 spalio, 2021

Atsakydami į šiandien žiniasklaidai išplatintą pranešimą apie grupės europarlamentarų kreipimąsi į Europos Komisiją dėl Kinijos gamintojų mobiliųjų telefonų saugumo, „Huawei […]

19 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda antradienį atidarė Gegužės 3-iosios Konstitucijai ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado […]

19 spalio, 2021

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos informuoja, jog jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų […]

Liudo Masio nuotr.
18 spalio, 2021

Kultūros ministro Simono Kairio įsakymu Kultūros ministerijos premija už gautus svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje skirta ilgametražio filmo „Piligrimai“ kūrybinei […]

13 spalio, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su Danijos lietuvių bendruomenės nariais, kvietė puoselėti lietuvybę, pilietiškumą ir bendromis jėgomis siekti, […]

13 spalio, 2021

Lietuvai susidūrus su neregėto masto migracijos krize, pastaraisiais mėnesiais tokios sąvokos kaip „migrantai“, „neteisėta migracija“, „pabėgėliai“, „prieglobsčio prašytojai“ viešojoje erdvėje […]

12 spalio, 2021

Spalio 2–8 dienomis Lietuvoje viešėjo italų rašytojas, literatūros kritikas, lenkų kultūros žinovas Francesco Matteo Cataluccio. Autorius ruošia knygą apie Lietuvą, […]

Liudo Masio nuotr.
9 spalio, 2021

Kultūros ministras Simonas Kairys šešiems Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusiems asmenims įteikė aukščiausius Kultūros ministerijos skiriamus apdovanojimus – garbės ženklus […]

2 spalio, 2021

Spalio 1 dieną Užsienio reikalų ministerijoje vykusios diskusijos „Kodėl Lietuvai svarbios lituanistinės mokyklos užsienyje?“, apjungusios diasporos, neformaliojo švietimo, akademinio pasaulio […]

Prezidentūros nuotr.
30 rugsėjo, 2021

Minint Lietuvos Respublikos ir Danijos Karalystės diplomatinių santykių šimtmetį, Lietuvoje lankosi Jos Karališkoji Prakilnybė Danijos kronprincesė Mary. Ketvirtadienį Diana Nausėdienė […]

27 rugsėjo, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Briuselyje pirmadienį dalyvaus Baltijos šalių – Beniliukso sutarties dėl abipusio diplomų pripažinimo pristatymo […]

Prezidentūros nuotr.
24 rugsėjo, 2021

Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Ilinojaus universiteto Čikagoje Lituanistikos katedroje. Pirmoji ponia susitiko su universiteto rektoriumi prof. Michaeliu Amiridžiu, vicerektoriumi Javieru Reyesu, […]

24 rugsėjo, 2021

Įgyvendinant projektą „Sociokultūrinės atskirties mažinimas Ignalinos rajone, remiantis Italijos patirtimi“, 2021 m. rugsėjo 7 – 10 dienomis konsorciumo narių Ignalinos […]

Prezidentūros nuotr.
23 rugsėjo, 2021

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, viešėdamas Jungtinių Tautų Organizacijos renginiuose, tradiciškai skiria dėmesio ekonominei diplomatijai. Šalies vadovas Niujorke susitiko su […]

23 rugsėjo, 2021

Apklausos rodo, kad apie pusė šalies gyventojų nerūšiuoja buityje susidarančių atliekų. Viena dažniausiai įvardijamų tokio sprendimo priežasčių – žmonėms neaišku, […]

Jurgita Šiugždinienė
19 rugsėjo, 2021

Rugsėjo 17 d. švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė Varšuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos švietimo ir mokslo ministru Pšemyslavu […]

Elena Leontjeva
16 rugsėjo, 2021

Antradienį Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ paskelbtame Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva užima 8 vietą iš 165 valstybių ir teritorijų, […]

AR-HUD demonstracija „Huawei“ stende / Huawei nuotr.
13 rugsėjo, 2021

Rugsėjo antrą savaitę Miunchene, Vokietijoje, surengtoje 2021 m. Tarptautinėje mobilumo parodoje (IAA MOBILITY 2021) „Huawei“ pristatė naujausios kartos papildytos realybės […]

13 rugsėjo, 2021

Tarptautiniame Venecijos kino festivalyje – Lietuvos talentų sėkmė. Rugsėjo 11 d. vykusiuose festivalio apdovanojimuose geriausiu filmu „Orizzonti“ (liet. „Horizontai“) programoje […]

13 rugsėjo, 2021

Lietuva sieks gauti JAV federalinės aviacijos administracijos (FAA) leidimą Lietuvoje registruotiems orlaiviams vykdyti skrydžius į JAV. Susisiekimo ministerija pavedė Transporto […]