19 liepos, 2018
Rasa Sakalauskienė

Sovietmečio laikų prabanga Brėžniavo viloje

Ant Baltijos jūros kranto stūksantis penkių žvaigždučių viešbutis „Auska“ matė ir šilto, ir šalto. Vadinamojoje „Brežnevo viloje“ poilsiu mėgavosi ir visi buvę išrinkti Lietuvos prezidentai, išskyrus Dalią Grybauskaitę.

Sovietmečio laikų prabanga

Didžiulę 23 hektarų teritoriją Palangos pakraštyje užimantis viešbutis „Auska“ vis dar saugo savo paslaptis.

„Apie viešbutį prikurta daug legendų, tačiau visos jos turi tam tikrą dalį tiesos“, – sakė „Auskos“ viešbučio vedėja Ona Birienė.

Ji čia dirba jau beveik 20 metų, tačiau, kalbėdamasi su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistu apie „Auskos“ klientus ir įvykius, nutikusius per visus tris dešimtmečius, atsargiai rinko žodžius.

1979 metais atidarytas viešbutis „Auska“ iš karto žmonių buvo pavadintas „Brežnevo vila“, nes jis ir buvo statytas aukščiausių sovietmečio valdžios atstovų poilsiui. Čia iki šiol dvelkia sovietmečio laikų prabanga. Net praėjimai tarp patalpų – 2,8 metro aukščio.

Visa tai primena sovietmečio gigantomanijos metus, kai komunistų partijos vadų poilsiavietėms buvo negailima nei lėšų, nei apdailos medžiagų.

Ant sienų kabo garsių Lietuvos dailininkų paveikslai, jų čia yra apie šimtą.

Specialias anketas filtravo KGB

Nors komunistų partijos generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas nė karto taip ir neapsilankė „Auskoje“ (jis mirė 1982-ųjų lapkritį), vis dėlto šiam viešbučiui prigijo neoficialus „Brežnevo vilos“ pavadinimas.

Buvęs „Baltijos“ viešbučių komplekso (jam priskiriama ir prabangioji „Auska“) direktorius Jonas Juchnevičius, kompleksui vadovavęs bemaž du dešimtmečius, pasakojo, kad sovietmečiu ramų partinių veikėjų poilsį sergėjo iš KGB darbuotojų surinktas personalas.

„Net augalus prižiūrintys sodininkai buvo KGB darbuotojai, o ką jau kalbėti apie likusį personalą“, – neslėpė J.Juchnevičius.

Viešbučio vedėja numoja ranka į įvairias legendas.

„Žinote, sunku pasakyti, kur tiesa, o kur pramanai, bet štai vienos darbuotojos vyras, šaldytuvų meistras, sovietmečiu siūlėsi į „Auską“, nes reikėjo tokio meistro, bet jo anketa buvo atmesta“, – pasakojo O.Birienė.

Tuo laiku visi darbuotojai privalėjo pildyti specialias anketas, atsakyti į daugybę klausimų, lyg ruoštųsi išvykti iš Sovietų sąjungos į užsienį.
Kaip praeities reliktas viešbučio teritorijoje palikti sargybos bokšteliai.

Baseinas su vaizdu į jūrą ir kopas

Kuo „Auska“ viliojo buvusius TSKP lyderius, o vėliau ir jos spindesiui neatsispyrusius Lietuvos bei užsienio valstybių vadovus?

Čia tik 10 miegamųjų vietų, bet užtat kokių! Apartamentai tiesiog alsuoja sovietmečio prabanga: masyvios aksominės užuolaidos, ąžuolinės durys, marmuras iš Azijos. Keraminės plytelės vonios kambariams vežtos iš Maskvos.

Netoli pirties esančioje svetainėje įrengtas didžiulis židinys (jų yra trys), o priešpirtyje –nemenkas baseinas su nefiltruotu jūros vandeniu. Vamzdis į jūrą buvo nutiestas 1,5 kilometro, nes tik iš tokio tolio atitekėjęs jūros vanduo buvo laikytas pakankamai švariu partijos veikėjams. Tačiau svarbiausias „Auskos“ pasididžiavimas – didysis baseinas, primenantis Lietuvos teritorijos kontūrus.

Šviestuvai virš baseino ypač patiko sovietinės Lietuvos pirmajai damai S.Griškevičienei. Nuo baseino takelis veda prie šalia banguojančios jūros.

„Auską“ suprojektavo lietuvių architektas Juozas Šipalis.

Lemtingų įvykių liudininkė

„Auskos“ istoriją kūrė ne tik svečiai, bet ir įvykiai. Viešbutis ne savo noru įsitraukė į Sovietų sąjungos TSKP generalinio sekretoriaus rinkimus 1985-aisiais, kuriuos tada laimėjo Michailas Gorbačiovas.

Mirus tuometiniam komunistų partijos lyderiui Konstantinui Černenkai, M.Gorbačiovas po kelių valandų Maskvoje sukvietė Politinio biuro posėdį, kuriame ir buvo išrinktas generaliniu sekretoriumi.
Jo pagrindinis konkurentas Grigorijus Romanovas, tuo metu ilsėjęsis Palangoje, „Auskoje“, tapo savotišku kaliniu, nes skrydis iš kurorto į Maskvą jam buvo organizuotas tik kitos dienos rytą, tai yra tada, kai M.Gorbačiovas jau oficialiai ėjo TSKP generalinio sekretoriaus pareigas.

Sunku pasakyti, kaip būtų pasibaigęs šaltasis karas tarp Rytų ir Vakarų, jei didžiajam kaimynui būtų vadovavęs kietos rankos šalininkas G.Romanovas, o ne „perestrojkos“ architektas M.Gorbačiovas.

Laiką nustatydavo pagal Prezidentą

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Auska“ išsaugojo reprezentacinės vyriausybinės poilsiavietės vardą.

Pušų ir jūros ošimu čia mėgavosi visi iki šiol buvę išrinkti Lietuvos vadovai – Algirdas Mykolas Brazauskas, Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas.

„Patys šilčiausi mūsų prisiminimai – apie amžiną atilsį A.M.Brazauską, – sakė viešbučio vedėja Ona Birienė. – Visas personalas laikrodžius galėdavo nusistatyti pagal Prezidentą, nes jis ir jo šeimos nariai niekada nevėluodavo.“

Lygiai 9 val. jis su šeima susirinkdavo pusryčiauti, 14 val. – pietauti, o 18 val. valgydavo vakarienę.
Pasak O.Birienės, laikydamasis tokio punktualumo, Prezidentas parodydavo pagarbą viešbučio darbuotojams. Skirtingai nuo arogantiškų verslininkų, A.M.Brazauskas nė karto nėra įžeidęs darbuotojų ar kėlęs nepagrįstų reikalavimų.

„Žinote, kai kurie mūsų verslininkai baseine daužydavo indus, maudydavo šunis ir nenorėdavo susimokėti už paslaugas, bet jų pavardžių, suprantama, neminėsiu“, – kalbėjo O.Birienė.
Iš šilto pajūrio į ledinį Sibirą

Tarp „Auskos“ svečių yra ir dabartinės epochos istorijos veikėjų.

„Štai buvęs Rusijos Federacijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas tuometinio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus paprašė pasirūpinti jo poilsiu Lietuvos pajūryje, – prisiminė buvęs „Baltijos“ vadovas J.Juchnevičius. – Užuot pasirinkęs Nidą, S.Ivanovas apsistojo „Auskoje“, nes joje sudarytos idealios privatumo ir saugumo sąlygos.“

Vietoj trijų dienų poilsio S.Ivanovas čia praleido keturias paras.
Šiuo metu S.Ivanovas yra Rusijos Federacijos premjero Vladimiro Putino dešinioji ranka. Jis užima vicepremjero postą.
Pats V.Putinas nė karto nepoilsiavo „Auskoje“, bet užtat čia keliolika parų praleido vienas pagrindinių jo kritikų – buvęs naftos koncerno „Jukos“ prezidentas Michailas Chodorkovskis. Iki 2003 m. buvęs turtingiausiu Rusijos verslininku, M.Chodorkovskis už V.Putino kritiką 2005-aisiais buvo nuteistas 8 metus kalėti Sibiro kalėjime.

Saugo valdovų ydas ir įpročius

O.Birienė „Valstiečių laikraščiui“ neatskleidė, kokiais įnoriais personalą stebino šio pasaulio galingieji, nors „Auskoje“ ilsėjosi ir Danijos princas sosto įpėdinis Frederikas, ir buvęs Vokietijos Demokratinės Respublikos lyderis Erikas Honekeris, ir net vienas Kinijos vadovų.

J.Juchnevičius prisiminė tik neeilinį įvykį, susijusį su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Jis per antrąsias savo atostogas „Auskoje“ pageidavo neoficialiai susitikti su V.Adamkumi.

„Tai buvo nemažas iššūkis visam kolektyvui, nes Kazachstano prezidentas pageidavo ir specialaus valgiaraščio, jame neturėjo būti patiekalų iš kiaulienos“, – pasakojo J.Juchnevičius.
Jam taip pat įsiminė ir Mongolijos prezidentas, kuris „Baltijos“ direktoriui dovanų atvežė iš kašmyro vilnos numegztą megztinį.

„Mongolai paprastai yra nedidelio ūgio, o aš gana stambus vyras, todėl man buvo keista, kaip jie sugebėjo sužinoti mano dydį, nes megztinis tiko idealiai“, – šypsodamasis kalbėjo J.Juchnevičius.

Surengė istorinį susitikimą

Prezidentinių apartamentų darbo kabinete įrengtas tiesioginis ryšys su Vyriausybe, bet čia prezidentai dažniau ilsėjosi nei dirbo.

Pasak O.Birienės, „Auskoje“ valstybių vadovai rengdavo tarptautinius biliardo turnyrus.
„Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis, Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma ir mūsų šalies vadovai mėgo šį žaidimą, bet, suprantama, žaidė ne dėl įtakos zonų ar valstybių teritorijų, o tiesiog dėl pramogos“, – šypsojosi O.Birienė.Vienas įsimintiniausių renginių, anot O.Birienės, buvo 1994 m. pirmą kartą istorijoje įvykęs Baltijos šalių prezidentų – A.M.Brazausko, Lenarto Merio ir Gunčio Ulmanio – susitikimas.

Iki 2009 metų valstybiniai poilsio namai priklausė Vyriausybės kanceliarijai, todėl juose nemokamai galėjo ilsėtis šalies Prezidentas, Vyriausybės vadovas ir Seimo pirmininkas.

[ngg_images source=“galleries“ container_ids=“411″ display_type=“photocrati-nextgen_basic_thumbnails“ override_thumbnail_settings=“1″ thumbnail_width=“155″ thumbnail_height=“130″ thumbnail_crop=“1″ images_per_page=“50″ number_of_columns=“0″ ajax_pagination=“1″ show_all_in_lightbox=“0″ use_imagebrowser_effect=“0″ show_slideshow_link=“0″ slideshow_link_text=“[Show slideshow]“ template=“/home/regionailt/domains/regionunaujienos.lt/public_html/wp-content/themes/regionai/nggallery/gallery.php“ order_by=“sortorder“ order_direction=“ASC“ returns=“included“ maximum_entity_count=“500″]


Raimundo Kaminsko nuotr.
20 balandžio, 2024

Balandžio 16 d. Kaune vyko prof. Augustino Voldemaro 141-ojo gimtadienio paminėjimas. Kauno Petrašiūnų kapinėse ant prof. A. Voldemaro kenotafo pilietinių […]

19 balandžio, 2024

Rašytiniuose šaltiniuose Utenos vardas paminėtas 1261 m., kai Lietuvos karalius Mindaugas laiške kalavijuočių ordinui už suteiktą pagalbą perleido Utten žemes. […]

11 balandžio, 2024

Balandžio 9 d. vykusios parodos ,,Senosios vaistinės” atidarymo metu parodos autorė Asta Bartkevičiūtė papasakojo apie senųjų vaistinių interjerą ir įdomiausius […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

Lietuvos heraldikos tradicija / Organizatorių nuotr.
9 balandžio, 2024

Sukurtas naujas herbas šių metų balandžio 8 d. patvirtintas ir įregistruotas Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto Asmeninių herbų registre. Žaliame lauke, […]

3 balandžio, 2024

Trečiadienį vadinamosios desovietizacijos komisijos posėdyje bus nagrinėjamas Nacionalinio susivienijimo kreipimasis dėl „Vėliavnešių“ skulptūros Ukmergėje. Taip pat bus sprendžiama dėl paminklų […]

2 balandžio, 2024

Anksčiau Šv. Kotrynos vardu atsisakiusi persivadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija siūlys mokyklai suteikti Vyčio vardą. Šis klausimas bus svarstomas trečiadienį […]

1 balandžio, 2024

Ilgiausią istoriją iš visų žiniasklaidos priemonių Lietuvoje skaičiuojanti ELTA šiandien, balandžio 1-ąją, švenčia 104-ąjį gimtadienį. Tarpukariu veiklą pradėjusi organizacija, kurios […]

31 kovo, 2024

Eidama 86 metus mirė disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai.lt“. N. Sadūnaitė gimė Kaune 1938 m. Anykščiuose ji […]

29 kovo, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) iki balandžio 14 dienos eksponuojama šventinė paroda „Sveiki sulaukę Šv. […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatyta paroda ,,Nuo amato iki meno“, kurioje savo vilnos vėlimo, drožybos, kalvystės ir žvejybos […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
27 kovo, 2024

2024 m. kovo 24 d. Utenos Šaulių namuose buvo minimos Lietuvos partizano Vinco Kaulinio Miškinio ir jo bendražygių 75-osios žūties […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienį po sunkios ligos mirė buvusi Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, operetės primadona Danutė Dirginčiūtė Tamulienė, savo „Facebook“ paskyroje pranešė […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]