6 spalio, 2017
Nacionalinio transplantacijos biuro informacija

Spalį minima Organų donorystės diena: laukiantieji tikisi mūsų pritarimo organų donorystei

Organų donorystės tema aktuali turi būti ne tik tiems, kurie laukia donorinio organo transplantacijos, bet apie galimybę po mirties tapti organų donoru turi žinoti kiekvienas žmogus – taip skelbia labiausiai organų donorystės srityje pažengusios Europos šalys. Tai didelė garbė ir reta galimybė tapti organų donoru – tai yra po savo mirties išgelbėti sunkiai sergantį žmogų. Ir net ne vieną, o septynis. Kartais ir dar daugiau. Taip yra Ispanijoje, iš kurios mokosi daugelis Europos šalių – organų donorystė po mirties laikoma garbingu ir kilniu poelgiu, kurį atlieka mirusiojo artimieji, sutikę dovanoti organus transplantacijai.

Organų donorystės švietėjišką misiją atliekantis Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su donorinėmis ligoninėmis, pacientų organizacijomis ir I. Matijošaitienės fondu šiemet organų donorystės temą skleidžia kuo plačiau – kad žmonės šią temą išgirstų ir susimąstytų, kad ši žinia pasklistų į visus šalies kampelius.

Spalio 6 dieną Nacionalinis transplantacijos biuras kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis (Kauno klinikos) surengė spaudos konferenciją/diskusiją, skirtą Kauno regiono žiniasklaidos, visuomenės sveikatos biurų, donorinių ligoninių atstovams. Renginyje dalyvavo Kauno klinikų generalinis direktorius habil. dr. prof. Renaldas Jurkevičius, Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė, gydytoja nefrologė  koordinatorė dr. Sondra Kybartienė, Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis. Organų donorystės paminėjimo diena neįsivaizduojama be pacientų, kurie gyvena su transplantuotu organu – šį kartą dalyvavo su transplantuotu inkstu gyvenantys Irma Juodienė ir Vilhelmas Rutulis, su transplantuota širdimi ir inkstu gyvenantis Arūnas Kunca ir su transplantuota širdimi gyvenantis Saulius Žilinskas.

Kauno klinikų generalinis direktorius habil. dr. prof. Renaldas Jurkevičius renginio pradžioje organų transplantaciją palygino su ledkalniu – pagrindinis ir didžiausias darbas vyksta iki transplantacijos, o pati persodinimo operacija yra galutinis viso sudėtingo proceso akcentas.

Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė džiaugėsi, kad inksto transplantacija pradėjo transplantacijų mediciną Kauno klinikose. Kalbėdama apie gyvąją donorystę, kai gyvas būdamas žmogus gali dovanoti vieną inkstą sergančiam savo artimajam, sakė, jog dažniausiai vieną inkstą vaikui dovanoja tėveliai, atliktos kelios transplantacijos, kai inkstą žmonoms dovanojo vyrai.

Gydytoja nefrologė koordinatorė dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė pasakojo, kad Kauno klinikose susiklostė tokia tradicija, kad koordinatoriais dirba rezidentai – būsimi inkstų ligų gydytojai.

Neurochirurgijos klinikos Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Tomas Tamošuitis renginio dalyvius supažindino su organų donorystės pradžia reanimacijos skyriuje: kas yra smegenų mirtis, kodėl ji reiškia žmogaus mirtį, kas yra neplakančios širdies donorystė. Jis sakė, kad visame donorystės procese ir žiniasklaida turi atsakingą vaidmenį, nes grįžtamasis ryšys šiame procese ypač svarbus.

Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė susirinkusiesiems donorystės temą pristatė jautriu pranešimu „Jūs ne dievai, bet gyvybę išgelbėti galite“. Sudėtingus medicininius dalykus ne gydytojams suvokti sunku. Tačiau organų donorystės ir transplantacijos tema yra ypatinga tuo, kad sudėtingus dalykus galima iliustruoti jautriais pavyzdžiais, jautriomis istorijomis: kai donorinė širdis, pasitelkiant karines oro pajėgas, gabenama iš užsienio tam, kad būtų gelbstimas vaikas; donoro artimųjų ieškoma su policijos pagalba tam, kad būtų gautas jų sutikimas dėl organų donorystės; daugybė žmonių dirba tam, kad donoro organai būtų tinkamai ištirti ir paruošti transplantacijai bei persodinti beviltiškai sergančiam ligoniui, kurio vienintelė galimybė pasveikti ir yra sulaukti savojo donoro.

Irenos Matijošaitienės fondo vadovas Andrius Palionis pakvietė prisijungti prie fondo organizuojamos iniciatyvos „Mirštu, kaip noriu gyventi“. Performansas kviečia pabandyti įsijausti į laukimo jausmą – kai laukdamas nežinai, ar pavyks sulaukti.

Ką visuomenė turi žinoti apie organų donorystę?

Atsakymas labai paprastas – vos keletą dalykų. Organų donoru žmogus gali būti po mirties ir galima gyvoji donorystė. Gyvas būdamas – artimam giminaičiui gali dovanoti vieną inkstą ar dalį kepenų. Po mirties organų donoru galima tapti tik konstatavus smegenų mirtį arba konstatavus mirtį, kai sustoja širdis ir negrįžtamai nutrūksta kraujotaka. Organų donorystė galima pačiam žmogui gyvam pasirašius sutikimą donorystei po mirties. Jei tokio sutikimo žmogus nėra pasirašęs – prašoma artimųjų sutikimo.

Kalbėdami apie organų donorystę, apie transplantacijų laukiančius ir sulaukusius žmones, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovai išgirsta ir replikų, kad neva laukiama kažkieno mirties. Niekada niekas mirties nelaukia. Tačiau toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas serga, kažkas ir miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Tai yra organų donorystė. Mirus žmogui, jo dalelė – širdis, kepenys, inkstai, plaučiai, kasa – gyvena kitame žmoguje, pratęsdama gyvenimą kitam žmogui, kuris yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesė, galbūt vaikas. Dėl to organų donorams, jų šeimoms sakomi nuoširdūs užuojautos ir padėkos žodžiai. Juos galima būtų prilyginti didvyriams, kurie išgelbėjo gyvybę kitam žmogui. Juk iš degančio namo  ar skęstantį išgelbėję žmonės yra laikomi didvyriais, jiems įteikiamos padėkos, jie apdovanojami aukštų valdžios pareigūnų. Organų donorų artimųjų sprendimas dovanoti mirusių savo artimųjų organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones. Todėl ir taip pat yra didvyriai, verti mūsų nuoširdžiausios padėkos.

Nacionalinis transplantacijos biuras, minėdamas Pasaulinę ir Europos organų donorystės ir transplantacijos dieną, organizuos edukacinius renginius regioninei žiniasklaidai ir kituose regionuose, nes visame mūsų krašte gyvena ir žmonės, laukiantys transplantacijos, ir jau sulaukę  donorinio organo.

Sutikimą po mirties tapti organų donoru galima pasirašyti čia:

www.transplantacija.lt


21 kovo, 2024

Nors daugelis džiaugiasi atėjusiu pavasariu ir skuba planuotis įvairias veiklas lauke, ne vienam apsilankymas gamtoje primena apie ne itin malonią […]

20 kovo, 2024

„Galbūt išgelbėjau keturias gyvybes ir tikrai esu laiminga, galėdama dirbti šį darbą“, – sako marijampolietė Vytautė Švedienė, viena iš 13 […]

19 kovo, 2024

Siekiant optimalios sveikatos ir geros savijautos, daug dėmesio skiriama holistinės praktikos integravimui į mūsų kasdienybę. Tarp šių praktikų masažo terapija […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

18 kovo, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos […]

14 kovo, 2024

Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras (Skambučių centras) jau teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla […]

13 kovo, 2024

Pirmosios odos priežiūros priemonės buvo gana paprastos. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai naudojo alyvuogių aliejų, žoleles ir kiaušinius, drėkina odą ir suteikia […]

7 kovo, 2024

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio […]

5 kovo, 2024

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai po gautų pranešimų dėl galimai nesaugaus, nekokybiško maisto, patiekto Kauno J. P. Vileišių mokyklos […]

4 kovo, 2024

Lietuvoje kartojasi istorijos apie netinkamą sveikatos priežiūros įstaigų ir jų padalinių vadovų elgesį bei galimus mobingo atvejus. Daug kalbėta apie […]

29 vasario, 2024

Neretai tam tikrose situacijose turime baimių. Aišku, daugelis gali sakyti, kad paprastai kažko bijo vaikai, tačiau ir suaugę žmonės turi […]

28 vasario, 2024

Atkurti prarastą šypseną šiais laikais tikrai įmanoma gana paprastai. O gyventi ne tik be kelių, tačiau ir be vieno danties […]

27 vasario, 2024

Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintais produktais. Šiais metais […]

26 vasario, 2024

CBD aliejus yra produktas, gautas iš kanapių augalo, kuris pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo. CBD arba kanabidiolis yra kanapių augaluose esantis […]

22 vasario, 2024

Lietuvos gyventojų meilė varškei užkoduota dar senovėje, o ir dabar jos populiarumas neblėsta dėl universalumo bei maistingųjų medžiagų. Tą prabrėžia […]

Simona Bieliūnė / Sauliaus Žiūros nuotr.
21 vasario, 2024

Rūpinantis vaikų ir jaunimo gera savijauta bei gyvenimo kokybe, siekiant padėti atpažinti sveikatos sunkumus ir tikslingai nukreipti pagalbos, sostinėje jauni […]

14 vasario, 2024

Jonavos ligoninė gimdančioms moterims pasiūlė naujovę – susilaukti kūdikio čia galima tarsi spalvotam sapne. Tokį pojūtį sukuria ligoninėje pradėta taikyti […]

13 vasario, 2024

Visuomenei ir ekspertų komisijai buvo pasiūlytas 60 vaistinių augalų sąrašas, iš kurio viešo balsavimo būdu išrinktas nugalėtojų penketukas bei komisijos […]

12 vasario, 2024

Sveikata – tai mūsų didžiausias turtas, ir šiuolaikinėje rinkoje pasirodo vis daugiau produktų, skirtų jos priežiūrai. Tačiau kaip išsirinkti iš […]

9 vasario, 2024

Jei pastebėjote, kad vasarį prasčiau išsimiegate, nesistebėkite. Didžiojoje Britanijoje atliktas didelės apimties „The Great British Sleep Survey“ tyrimas parodė, kad […]