3 lapkričio, 2015

Spalio mėnesį visuomenę dominę kalbos kultūros klausimai

Ar gali būti vartojamas žodis „blenderis“?

Tai svetimybė. Lietuviški atitikmenys – (vaisių, daržovių) trintuvas, maišytuvas.

Kaip skambėtų žodžio „kreipimasis“ daugiskaitos galininkas?

Abstrakčių daiktavardžių daugiskaita paprastai nevartojama, tačiau veiksmažodinis daiktavardis kreipimasis yra įgavęs konkrečią reikšmę. Daugiskaitos galininkas – kreipimusis.

Ar galima vartoti žodį „prūdas“?

Tai nevartotina svetimybė. Ją keičiame lietuviškais žodžiais kūdra, tvenkinys.

Ar galima sakyti „įdomumo dėlei“?

Taip, prielinksnis dėlei gali būti vartojamas ir po linksnio, ir prieš linksnį.

Ar taisyklingas pavadinimas motokrosas?

Aiškiau ir taisyklingiau vartoti ne vieną žodį motokrosas, o junginį motociklų krosas.

Ar taisyklingas terminas „teisėkūra“?

Taip, terminas teisėkūra yra taisyklingos darybos. Tai daiktavardžio teisė ir veiksmažodžio kurti, kūrėdūrinys.

Meniu ar valgiaraštis?

Abu terminai vartotini. Valgiaraštis yra pagrindinis normos variantas, o meniu – šalutinis.

Didžiąja ar mažąja raide rašomas žodis „adventas“?

Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio (keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas) pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide.

Ar reikia skirti žodelį „taigi“?

Taigi nelaikomas įterpiniu, todėl skirti nereikėtų, tačiau jeigu norima jam suteikti įterptinį pobūdį, galima išskirti.

„Suodys“ ar „suodžiai“?

Pirmenybė teiktina pagrindiniamnormos variantui suodžiai. Daiktavardis suodys – šalutinis normos variantas ir prireikus gali būti vartojamas bendrinėje kalboje.

Parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Rengiant atsakymus naudotasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“.


15 gruodžio, 2017

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų […]

30 lapkričio, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

4 liepos, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

28 birželio, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

31 gegužės, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

4 gegužės, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

19 balandžio, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

18 balandžio, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

14 balandžio, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

7 balandžio, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

8 kovo, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]

31 sausio, 2017

Valstybinis lietuvių kalbos statusas Lietuvos Respublikoje įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje. 1995 m. sausio 31 […]

26 sausio, 2017

Lietuviška abėcėlė, kurios skirtumai nuo kitų pasaulio kalbų raidynų daugeliui krenta į akis, šiemet atsidūrė ir Vilniaus knygų mugės organizatorių […]

25 sausio, 2017

Valgiaraštis yra viešoji informacija, kuri turi būti rengiama ir platinama laikantis Valstybinės kalbos įstatymo bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. […]

19 gruodžio, 2016

Jau šį savaitgalį švęsime Kalėdas. Ar žinote, kad tuo žodžiu vadinta ne tik Kristaus gimimo šventė. Didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ […]

14 lapkričio, 2016

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atsižvelgdama į tai, kad universitetinių studijų kalbos taisyklingumas turi įtakos ne tik mokslo kalbos raidai, […]

26 liepos, 2016

Liepos 26-oji – Onìnės – šv. Onos šventė, Onos vardo diena. Gal kiek ir keista, bet senovėje labai stengdavosi iki […]

7 liepos, 2016

Šiais metais  Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja daug dėmesio skiria kavinių bei restoranų valgiaraščių bei viešųjų užrašų kalbai. Šios įstaigos […]

1 liepos, 2016

Šiandien, liepos pirmą dieną, – Liepos vardadienis ir Tarptautinė architektų diena. O kokios kitos šio mėnesio šventės ir atmintinos dienos, ką […]

29 birželio, 2016

Brūkšnelis rašomas tarp dviejų (kartais ir daugiau) sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą (pvz.: lopšelis-darželis, […]