Specialistas atsako: ar didelis šaltis kenkia saulės elektrinei?

Vos tik Lietuvoje pasirodo dviženklis minusas, daugelis gyventojų ima nerimauti ne tik dėl automobilių ar vamzdžių, bet ir dėl saulės energetikos. Ar speigas nekenkia įrangai? Ar neatsiranda nematomų pažeidimų, kurie sutrumpina sistemos tarnavimo laiką? Šie klausimai kyla ne atsitiktinai. Jie kyla iš nežinojimo ir senų mitų, kurie vis dar gajūs viešojoje erdvėje.

Iš tiesų saulės technologijos kuriamos veikti labai plačiame temperatūrų diapazone, o šaltis joms dažniausiai kelia gerokai mažiau rizikų nei karštis. 

Kas iš tikrųjų vyksta moduliuose per speigą?

Saulės moduliai neturi judančių mechaninių dalių, kurios galėtų „užšalti“. Jų veikimas paremtas puslaidininkių fizika, o ši sritis turi vieną įdomią savybę – žema temperatūra dažnai pagerina elektrines charakteristikas.

Tai reiškia, kad –15 ar –20 laipsnių temperatūra nėra kritinė. Moduliai testuojami ekstremaliomis sąlygomis, kurios gerokai viršija tipines lietuviškas žiemas. Dauguma gamintojų nurodo, kad įranga saugiai veikia net esant –40 laipsnių šalčiui.

LEA infografike matote detalią saulės elektrinių įrengimo kainų struktūros analizę. Duomenys rodo, kad bendra kaina kinta nevienodai, nes skirtingos dedamosios: fotomoduliai, komponentai ir rangos darbai – keičiasi skirtingais tempais. 

Tai leidžia vertinti ne tik galutinę kainą, bet ir pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką saulės energetikos projektų kaštams.

Kur slypi tikrosios rizikos žiemą?

Nors pats šaltis nekelia grėsmės, žiema turi kitų veiksnių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Vienas jų – temperatūrų kaita. Kai dieną temperatūra pakyla, o naktį vėl staigiai krenta, konstrukcijos patiria plėtimąsi ir susitraukimą.

Būtent todėl žiemą dažniau išryškėja ne technologijos trūkumai, o montavimo klaidos. Prastai pritvirtinti kabeliai, nekokybiški laikikliai ar netinkamai parinkti komponentai gali sukelti problemų, kurios klaidingai priskiriamos „per dideliam šalčiui“.

O kaip su inverteriais ir kita įranga?

Gyventojai dažnai nerimauja ne tik dėl modulių, bet ir dėl inverterių (prietaisų, kurie paverčia saulės energiją tinkama naudoti buityje). Inverteriai dažniausiai montuojami patalpose arba apsaugotose vietose, todėl ekstremalaus šalčio tiesiogiai nepatiria.

Svarbiausia – vengti drėgmės ir užtikrinti ventiliaciją. Šaltis čia antraeilis veiksnys, palyginti su aplinkos sąlygomis, kuriose įranga veikia kasdien.

Kodėl šaltis kartais net „padeda“?

Paradoksalu, bet žiemos metu sistema gali veikti net šiek tiek našiau nei rudenį ar karštomis vasaros dienomis. Priežastis paprasta – moduliai neperkaista. Karštis yra tas faktorius, kuris ilgainiui labiau veikia jų efektyvumą ir senėjimą.

Būtent dėl šios priežasties vis daugiau žmonių supranta, kad Veesla saulės elektrinė nėra sezoninis sprendimas, kuris „išsijungia“ kartu su pirmu sniegu.

Ilgaamžiškumas ir realūs lūkesčiai

Tinkamai parinkta ir sumontuota sistema projektuojama 25–30 metų tarnavimo laikui. Lietuvos klimatas, palyginti su ekstremaliais karščiais pietuose ar drėgnomis tropinėmis sąlygomis, yra gana švelnus. Tai reiškia, kad modulių nusidėvėjimas čia dažnai būna lėtesnis.

Žiema tampa ne grėsme, o dar vienu testu, kuris patvirtina sistemos patikimumą. Gyventojui svarbiausia ne bijoti šalčio, o įsitikinti, kad projektas įgyvendintas kokybiškai ir laikantis visų techninių reikalavimų.