Stoniškių parke kaitriai liepsnojo pagarbos ir atminimų laužas…
Kažkur pradingo žvarbus vėjas lyg nusileisdamas stoniskiečių norui pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę ir Laisvę. Švystelėjusi saulė atsispindėjo besirenkančiųjų į parką veiduose. Netikėta, tačiau rinkosi ne tik senjorai, kuriems Sausio 13-oji sukelia jautrius prisiminimus. Sukinėjosi būrelis vaikų, būriavosi ir šnekučiavosi suaugusieji, vežimėlyje ramiai šnarpštė naujagimis…
2025-ųjų sausio 13-osios popietė „Išlikę amžiams tautos atminty“ prasidėjo skardžiais, jaunatviškais balsais: Stoniškių vaikų dienos centro auklėtiniai deklamavo nuostabius posmus, dedikuotus Lietuvai, tėvynei, laisvei…. Ir kaip kitaip galėtų būti, kai jų vadovė Laima Bagdonienė –skaitovė, aktyvi renginių dalyvė, į įvairiausias veiklas įtraukianti ir vaikus.
Sausio 13-oji – skaudi ir kartu viltinga diena. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialo bibliotekininkė Zofija Genutienė trumpai priminė 1991 metų sausio mėnesio įvykius bei skaitė tuometinio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio kreipimąsi į liaudį. Daug buvo tame pasisakyme žodžių, tačiau įsiminė frazės: „Pamėginkime ištverti šiandien, šią rūsčią dieną. Tegul mūsų širdyse bus daugiau ramybės, daugiau šviesos ir tikėjimo. Būkime tokie, kokie turime būti, ir mūsų Lietuva bus šviesi ir laiminga!“.
Prisimintos ir lietuvių literatūros klasiko Justino Marcinkevičiaus mintys apie laisvę. Bibliotekininkė Zofija Genutienė skaitė to meto atmosferą atspindintį poetės Irutės Matažinskaitės-Lazickienės eilėraštį „Tos dienos buvo lyg baisus košmaras“. Tikrąjį lietuvių ryžtą ir pasiaukojimą parodo tokie taip greitai tolstantys 1991-ieji. Tą naktį ir suaugusieji, ir vaikai saugojo Lietuvos nepriklausomybę. Išsaugojo. Deja, kova pareikalavo nemažai jaunų aukų. Stoniškietis Petras Ubartas perskaitė visų keturiolikos žuvusiųjų pavardes, padėkojo jiems. Susikaupėme tylos minutei – tik spragsintis laužas leido raminančius garsus. Atsiminimais dalinosi tą sausį Vilniuje prie barikadų budėjusi stoniškietė Albina Kilinskienė. Iš patirties žinome, kad visada autentiškų įvykių liudininko išjaustas pasakojimas labiausiai įstringa į atmintį ir paliečia širdį. Deja, tokių žmonių vis mažėja… Darniai sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.
Bendruomenės pirmininkė Daiva Bučinskienė baltame snieguotame lauke padengė baltą stalą, kvietė visus susiburti pokalbiams prie arbatos puodelio. Vaikų dienos centro mergaitės nešiojo sausainius, Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė vaišino saldumynais.
Kol gyvi atsiminimai, kol domimės savo krašto istorija ir prisimename praeitį, tol Lietuva bus stipri.
Tegul atminimų laužai niekada nesiliauja liepsnoti ir mūsų širdyse…
