STT Medijų rėmimo fonde nustatė rizikų, galimą šališką lėšų skirstymą
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę, Medijų rėmimo fondo (MRF) veiklos procesuose nustatė rizikas, galinčias turėti įtakos skaidriam ir racionaliam valstybės biudžeto lėšų paskirstymui žiniasklaidai.
Kaip pranešė STT, atlikus analizę matoma, kad MRF tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą. Be to, korupcijos rizikų įžvelgiama finansavimo skyrimo procese, sudaromos sąlygos neracionaliam viešųjų lėšų naudojimui.
Anot tarybos, MRF tarybą sudaro privataus sektoriaus – asociacijų, kurių nariai patys pretenduoja į fondo finansavimą, deleguoti atstovai. Ši taryba priima sprendimus dėl finansavimo paskirstymo, dalyvauja rengiant finansavimo taisykles bei rengia kitas, Visuomenės informavimo įstatyme, nenumatytas programas. Tuo tarpu valstybė, atstovaujama Kultūros ministerijos, dalininkų susirinkime turi tik 1/3 balsų ir neturi atstovų delegavimo į tarybos narius teisės.
STT nurodė, kad išanalizavus MRF tarybos sudarymo, ekspertų atrankos, finansavimo skyrimo bei kontrolės procesus 2023–2025 m. laikotarpiu, nustatyti atvejai, kai tarybos nariai nenusišalino svarstant su jų atstovaujamomis organizacijomis susijusias paraiškas, o vienas narys posėdyje atvirai deklaravo turintis „imperatyvą balsuoti“ pagal asociacijos poziciją.
Anot STT, tokia MRF tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą.
MRF nuo 2024 m. skiria finansavimą viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektams, veiklai ir stipendijoms penkiose programose (prioritetinėse srityse). Paraiškas dėl šių programų projektų finansavimo vertina ir išvadas teikia fondo ekspertai, kuriuos dvejų metų kadencijai atrenka MRF taryba.
Kaip informavo STT, 2024 m. MRF taryba konkurso būdu atrinko 51 ekspertą, tačiau kandidatų į ekspertus atitikimas nustatytiems reikalavimams buvo vertinamas iš esmės remiantis pačių kandidatų pateiktais duomenimis, dėl to dalis šių asmenų galimai neatitiko jiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Anot STT, korupcijos rizikų esama ir finansavimo skyrimo procese. Buvo fiksuoti atvejai, kai skiriant finansavimą projektams, kyla kausimų dėl finansavimo kriterijų interpretavimo, projektų sąmatos pagrįstumo bei racionalaus lėšų panaudojimo. Pavyzdžiui, skirtingai interpretuojamos kultūros periodinio leidinio bei tiriamosios žurnalistikos sąvokos, nėra įvertinama tikroji projekto vertė, kuri gali ženkliai skirtis nuo pareiškėjo nurodytos, bei ne visais atvejais užtikrinamas draudimas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veikloje dalyvauti politikams.
Taip pat analizės metu nustatytas atvejis, kai MRF taryba prie regioninės žiniasklaidos programos paraiškų vertinimo balų vidurkių pridėjo po 2 balus, siekdama, kad reikšminga dalis tos programos paraiškų nebūtų atmesta dėl to, kad poveikio vertinimo (kriterijaus) aritmetinis vidurkis nesiekė minimalaus pereinamojo balo.
STT nurodo, kad 2025–2027 m. laikotarpiu MRF numatė kasmet skirti po beveik 4 mln. eurų (38 proc. MRF biudžeto) Specialiajai programai dėl prarastų pajamų, susijusių su azartinių lošimų reklamos ribojimais. Reikšminga valstybės finansavimo dalis buvo paskirstyta nesant aiškiai biudžete įtvirtintos tikslinės paskirties, o programos turinį, finansavimo proporcijas ir kriterijus iš esmės formavo pati Fondo taryba, kurios du nariai – lobistai.
Dėl netobulų šios programos finansavimo kriterijų minėta suma paskirstyta iš esmės keliems viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), kurių deklaruoti „praradimai“ dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų sudarė tik nedidelę dalį nuo visų bendrai iš reklamos gautų pajamų (pvz., 1–3 proc.).
Be to, MRF paraiškoms administruoti naudoja užsienio tiekėjo platformą, kuri neužtikrina sprendimų motyvų fiksavimo, aiškių paraiškų statusų, dokumentų versijų kontrolės, dėl ko dalis dokumentų Fondui teikiami el. paštu, o tai mažina skaidrumą ir apsunkina atsekamumą.
STT rekomenduoja Kultūros ministerijai ir MRF tobulinti organų sudarymo modelį, stiprinti interesų konfliktų kontrolę, užtikrinti skaidrią ekspertų atranką ir paraiškų administravimo sistemą, kad žiniasklaidos rėmimui skirtos lėšos būtų skirstomos skaidriai, racionaliai ir užtikrinant viešąjį interesą.
Anot tarnybos, šios institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
