6 sausio, 2020
Egidijus Vareikis

Su kuo kariaus rusai?

Apie buvusios SSSR ir dabartinės Rusijos ginkluotąsias pajėgas prikurta įvairių legendų, nors, tiesa sakant, suprasti, kas yra kas su ginklu rankoje šioje šalyje ne taip lengva. Sako, ten yra keliolika valstybinių kariuomenių… O kur dar privačios…

Objektyvus žvilgsnis fiksuoja ne labai linksmą vaizdelį. Šaltojo karo metais SSSR buvo viena iš dviejų supervalstybių, galėjusi lemti pasaulio likimą. Buvo įsivaizduojama, kad jei ji kariaus, tai kariaus prieš visą euroatlantinį aljansą. Jei jau kariaus, tai turi neblogus šansus…. Šaltajam karui pasibaigus ir sugriuvus vadinamam Varšuvos paktui, Rusija formaliai tapo neprisijungusia prie karinių blokų valstybe. Tiesa, kelias kolektyvinės gynybos sutartis su buvusios SSSR respublikomis ji turi, tačiau tai tik kuklios sutartėles, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau.

Dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir ekonomines, Rusijos karinė galia praeito amžiaus pabaigoje gerokai nusilpo. Šiandien ši šalis turi, formaliai žiūrint, labai keistą ginkluotųjų pajėgų rinkinį, viena vertus, tai lyg ir didžioji branduolinė galia, kita vertus, tai senstančios ir nepatikimos technikos sandėliavimo vieta.

Ką šiandien Rusija gali ir ko negali?

Branduoliniai ginklai. Sovietmečiu SSSR pirmavo pasaulyje pagal galvučių skaičių. Jų buvo apie 20 000. Šiandien yra beveik keturis kartus mažiau, o ir tik dalis – apie 2000 gali būti realiai panaudotos. Visa tai leidžia Rusijai vadinti save didžiąja strategine valstybe, tačiau niekas nemano, kad SSSR ir JAV branduolinis paritetas tebeegzistuoja. Maskva jau seniai nebegrasina pirmojo branduolinio smūgio galimybe ir pereina veikiau prie „trečiojo pasaulio“ branduolinių valstybių idėjos naudoti branduolinį ginklą kaip taktinį lokaliniuose konfliktuose.

Dauguma ginklo pernešimo priemonių – tarpžemyninės raketos, povandeniniai laivai ir strateginiai bombonešiai gerokai pasenę ir po kelių metų iš viso nebus tinkami. Kalbama apie naujas SS-28 raketas ir vadinamus hipersoninius/supersoninius ginklus, tačiau iki galo neaišku, kokios yra jų rusiškų konstrukcijų galimybės. Rusai planuoja naujus (vadinamus Bulava) povandeninius laivus, tačiau čia gerokai atsiliekama nuo grafiko. Grįžtama prie anksčiau atsisakytos strateginių bombonešių Tu 160 gamybos, nes su nauju Tu 195 taip pat vėluojama.

Sausumos kariuomenė didele dalimi yra šauktinių mokymo bazė, kariuomenės struktūra pasenusi, kalbos apie modernizaciją, tiesa netyla, bet keistis nelabai nori pati kariuomenė. Rusijos sausumos kariuomenė apibūdinama kaip labai „sunki“ su daugybe tankų ir šarvuotos technikos. Geriausia šios rūšies ginkluotųjų pajėgų dalis – tai vadinamas „specnazas“. Specialiosios paskirties pajėgose tarnauja apie 30 000 žmonių, ir tai yra išties realiems XXI amžiaus uždaviniams spręsti pritaikyta kariuomenė. Desantininkų pajėgos taip pat vertinamos kaip pakankamai gerai paruoštos. Tai nėra daug, bet tai realiai karinė jėga galimiems karams su kaimynais.

Rusijos oro pajėgos nelaikomos moderniomis pagal Vakarų standartus, nors pakankamai galingos. Kur kas geriau su oro gynyba – ji sustiprinta net po SSSR žlugimo.

Laivynas, kurio centras yra Sankt Peterburge susideda iš keturių laivynų – Šiaurės, Ramiojo vandenyno, Baltijos ir Juodosios jūros. Visi laivynai drauge turi mažiau nei ketvirtadalį funkcionalių laivų, lyginant su sovietiniu laikotarpiu. Dauguma laivų beje 20-25 metų senumo. Povandeninių laivų parkas liūdnas – iš 61 laivo apie trys ketvirtadaliai senesni nei dvi dešimtys metų.

Aišku, kad įspūdingiausias yra šiaurės laivynas, kurio centras Severomorske – tai vienintelis tiesioginiai rusų „vartai“ į Atlantą. Jie yra tikrai rimta grėsmė Vakarų aljansui, jie gali laikyti ir pernešti branduolines raketas, paleisti jas net neišplaukę iš bazės. Ramiojo vandenyno laivynas taip pat turi balistinių raketų nešėjus, povandeninius laivus, galinčius santykinai ilgai būti po vandeniu. Baltijos laivynas, praradęs uostus Baltijos šalyse yra bene labiausiai „nukentėjęs“ nuo SSSR griūties, šiandien veikia daugiausiai pakrantėje. Juodosios jūros – savotiškai „atgimsta“ po Krymo aneksijos.

Kam Rusijai visa tai? Lietuvoje klausiama – prieš ką kariausime, o pabandykime paklausti Rusijos.

Užkariauti pasaulio viena Rusija tikrai negali, prieš JAV ir visą NATO ji atrodo apgailėtinai, Kinijos taip pat nenugalės? Net Ukraina jai sunkiai įkandama. Gruzija? Moldova? Čečėnija? Jei suprasime, ko nori Putinas, gal suprasime kam Rusijai reikalingi tie visi brangiai kainuojantys SSSR kariniai reliktai? Gal tas visiška nesupratimas – buvimas nežinia kuo ir nežinia kodėl yra ta paslaptinga jėga?

2015 metų Nacionalinio Saugumo strategija kalba apie priešiškai nusiteikusias JAV ir NATO, apie nestabilumą ir Rusijos bei rusakalbių interesų gynimą (branduoliniais ginklais?). Branduoliniu atgrasymu vadinama tai, ką Vakarai supranta kaip branduolinį šantažą.

Rusija neturi priešų ir niekas nesirengia jos pulti, bet Rusija neturi draugų. Ji turi arba įbaugintus vasalus arba „pragmatikus“, manančius, kad vaizduojant Rusijos draugus galima kažką laimėti.

Rusijai gerai, kai pasaulis sprendžia ir niekai neišsprendžia Rusijos problemos. Putinas, dabar turi beveik tiek pat teritorijos, kiek prieš daugiau nei tris šimtus metų turėjo toks Petras. Anas bandė eiti į Europą. Putinas gal vis dar mano, kad Europa pati ateis ko nors paprašyti. Gal?

 

Užsk. Nr. EV-165

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. Egidijus Vareikis rašė Sausio 6, 2020. Blogai, labai blogai kai po šventinių dienų tokie striokai vaidenasi. Mestų tą kvailą įprotį, žmogumi pataptų, kažką naudingo nudirbtų. Bėda Lietuvai su tokiais vajakom. Nesuprantu vieno – su vėjo malūnais ar su savimi kariauja?


28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

27 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su komanda dirbo Širvintų rajone. Šalies vadovas susitiko su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Antradienį Darbo partijos būstinėje lankėsi teisėsaugos pareigūnai ir atliko tam tikrus procesinius veiksmus, išsinešė šūsnį dokumentų, skelbia naujienų portalas „15min“. […]

26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

Rasa Budbergytė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
26 kovo, 2024

Seimo socialdemokratai nepritars antradienį parlamente planuojamam įstatymo pateikimui dėl Lietuvos komunistų partijos vertinimo, sako frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak Lietuvos […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

Laurynas Kasčiūnas. ELTA / Marius Morkevičius
25 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 7 […]

Paulė Kuzmickienė, ELTA nuotr.
24 kovo, 2024

Siūlymas pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) sulaukė pasipriešinimo. Konservatorės Paulės Kuzmickienės Seimui pateiktam projektui nepritaria ne […]

24 kovo, 2024

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir demokratijos gynėjai, […]

24 kovo, 2024

Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso reikalavimus, kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) su finansinės paramos […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

23 kovo, 2024

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Kremlius teroro aktą Maskvos […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

22 kovo, 2024

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama […]