rugpjūčio 5, 2019
Giedrė Mičiūnienė
Su Lietuva širdy

„Su Lietuva širdy“ – sąskrydis, jau dvidešimt devintąjį kartą sukvietęs įvairaus amžiaus žmones iš visos Lietuvos kampelių. Raseinių rajone, Ariogaloje, prie lietuvių poetų apdainuotos Dubysos upės –  nuostabus Dainų slėnis tądien tapo prasmingos šventės vieta. Čia susirinko ne tik tie, kurių gyvenimas liko paženklintas tremties ar Laisvės kovų dalyvių įrašu, jų vaikai ir vaikaičiai, bei visi, kurių širdyje – Lietuva. Į šį sąskrydį važiavo ir pilnas autobusiukas iš Zarasų rajono: buvę tremtiniai, jų vaikai, žmonės, besidomintys Lietuvos istorija.

Ne gyvulinių vagonų dardesio ir klaikios nežinios pritvinko Dainų slėnis – negalėjai atsistebėti milžiniška šventine sąskrydžio dalyvių eisena, pajudėjusia nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios… Ir atrodė, kad ta eisena niekada nesibaigs:.. Eisenos priekyje iškilmingai atnešta ir Lietuvos Respublikos vėliava…

Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jo labai prasmingoje homilijoje nuskambėjo ne tik padėka Dievui, kuris buvo tremtinių širdyse, mintyse ir maldose, bet pabrėžė gilų mūsų tautiečių tikėjimą – nors ne visada į tremtį pasiimdavo reikalingiausių daiktų, bet nepamiršdavo nuo sienos nusikabinti Kryžiaus ar pasiimti švento paveikslo.

Neišvardinsi gilių, nuostabių akimirkų, kai akyse išdavikiškai suspindėdavo džiaugsmo, pagarbos ir vilties ašaros: trijų Baltijos šalių vėliavų pakėlimas, bėgikų atnešta ugnimi – nuo Amžinosios Ugnies, degančios Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, buvo įžiebtas šventės aukuras, tylos minute pagerbtas visų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas, iškilmingais salvių pliūpsniais Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pagerbė ne tik Lietuvos politinius kalinius ir partizanus, Lietuvos tremtinius ir Laisvės kovotojus, bet visą mūsų Lietuvą; nuostabaus ir vienintelio ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – Jungtinio buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro, kuriame virš 1000 dalyvių, atliekamos dainos čia skambėjo daug prasmingiau nei kada nors…

Sąskrydžio dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dėkojęs tremtiniams už jų tvirtybę ir ryžtą, bei išsakęs viltį, kad visas negandas visada galima įveikti; Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis puikiai įrodė istorinės atminties ir  vertybių puoselėjimą: į sąskrydį atsivežęs šiaudeliais dekoruotą medinę skrynutę, kurią Krasnojarsko lageryje jo Tėvui padovanojo tremtinys. Ir tada Ten, toli nuo Tėvynės nutolusius, ir čia dabar gausiai susirinkusius vienijo širdyje esanti Lietuva.

Visas Dainų slėnis šurmuliavo: miela stebėti, kaip žilagalviai senjorai, kartu išgyvenę lagerio baisumus, tądien ašarodami apsikabina, kaip žmonės ieško ir teiraujasi savo tremties draugų.

Susirinkusiųjų lūpose dažnai skambėjo geografiniai pavadinimai: Igarka, Norilskas, Krasnojarskas, Magadanas, Novosibirskas – kurie reiškė ne vien kaip prabėgusių gražiausių gyvenimo metų, bet ir atminties, kurią privalu išsaugoti, vietą.

Diskusijų palapinėje vyko knygų (A.Anušausko ir E.Kuckailio), parodų pristatymai; paskaitos. Partizanų stovykloje galėjai pavartyti autentišką partizanų nuotraukų albumą, susipažinti su jų uniformomis ir ginklais; Slėnyje – galėjai dalyvauti Nacionalinio kraujo centro kraujo donorystės akcijoje, įsigyti įvairių knygų apie tremtį, o vėliau – pasiklausyti koncertavusio visiems puikiai žinomo dainininko Romo Dambrausko koncerto…

Laikas blukina vardus, faktus, išgyvenimus… Tačiau suvoki, kad jis niekada nepanaikins istorijos – skaudžiausio ir baisaus praeities puslapio. Regėdamas nesibaigiančią dalyvių eiseną, supranti, jog net tada, kai nebebus nė vieno gyvo tremtinio – atmintis liks, nes esame paženklinti ir einame su Lietuva širdy, nes, kaip teigė poetas  Justinas Marcinkevičius: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų“.. 

Dėkojame Vaidai LAZDAUSKIENEI, Ts-Lkd Zarasų skyriaus pirmininkei, organizavusiai kelionę, Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir merui Nikolajui GUSEVUI už suteiktą transportą ir vairuotojui Daliui LAPŠINSKUI  – už saugią kelionę.

 

Share Button
Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


rugpjūčio 22, 2019

Zarasų viešoji biblioteka rugpjūčio 17 dieną, Zarasų miesto šventės dalyvius – zarasiečius ir svečius, pakvietė į kūrybines dirbtuves / laboratorijas […]

rugpjūčio 22, 2019

„Jeigu esi nelaimingas, tada net mėnulis tave erzina, sentimentalūs dalykai kelia pasibjaurėjimą, o muzika trukdo. Kai viduje esi ramus ir […]

rugpjūčio 21, 2019

Dusetų K. Būgos biblioteka jau kelintą kartą pasipuošia Gintės Abukauskaitės-Mažiulienės išraiškingais paveikslais. Šį kartą paroda vadinasi „Gamtos ažūras“ ir kviečia […]

rugpjūčio 20, 2019

Rugpjūčio 15-17 dienomis, kartu su gražia Žolinių švente, buvo švenčiamas penki šimtai tryliktasis Zarasų miesto gimtadienis. Įvairiose miesto erdvėse Zarasų […]

rugpjūčio 17, 2019

Rugpjūčio 10 d. Turmanto seniūnija, Lietuvos lenkų sąjungos ir rusų bendruomenės aktyvistai, kultūros namų, bibliotekos darbuotojai surengė nuostabią šventę, skirtą […]

rugpjūčio 13, 2019

Prieš 150 metų, 1869 metų rugsėjo 20 dieną Malaišiuose, Svėdasų valsčiuje (Anykščių raj.) gimė rašytojas, literatūros istorikas ir kritikas, visuomenės […]

liepos 31, 2019

Ignalinos šventėse dažnai džiaugiamės savo talentingais žmonėmis, kuriančiais mums šventę, tačiau visada smagu, įdomu pamatyti ir  į svečius atvykusius kitų […]

liepos 30, 2019

Turmante vyko jau penkioliktąjį kartą Lietuvos lenkų kultūros festivalis, kurio tikslas ne tik puoselėti ir saugoti Lietuvos lenkų tautos tradicijas […]

liepos 29, 2019

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijoje vyko Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos XV kongresas: „Marija – vilties Mokytoja“. […]

liepos 22, 2019

Šeštadienį Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje vėl gaudė vargonai. Bažnyčios istorija pradedama nuo 1600 m., kai Breslaujos žemės teismo […]