vasario 8, 2018
Virginija Navikienė
Susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene

Skaičiuojant paskutines dienas iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje vasario 6 d. įvyko susitikimas su antropologe, etnologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene. Šiame susitikime prisimintas iškilus poetas, publicistas, poezijos antologijos „Žemė“ sudarytojas, kultūros žurnalų redaktorius, Amerikos lietuvių bendruomenės šviesulys, lietuvybės puoselėtojas Kazys Bradūnas, kurio 100-ąsias gimimo metines minėjome praėjusiais metais.

Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, jos tėvas K. Bradūnas lietuvių tautą matė besilaikančią ant trijų kertinių polių: išmintingą, sąžiningą valdžią simbolizuoja Gediminas, pagarbą žemei, darbui, kalbai – Kristijonas Donelaitis, kūrybos, praturtinančios asmenybę, simboliu jam buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Ketvirtuoju poliumi K. Bradūnas laikė kiekvieną lietuvį. Gilų pėdsaką K. Bradūno gyvenime paliko studijų metais užsimezgusi draugystė su poetu Vytautu Mačerniu, rašytojais, literatūros kritikais Broniumi Krivicku ir Mamertu Indriliūnu. Deja, visi šie talentingi jaunuoliai anksti iškeliavo Amžinybėn: V. Mačernis žuvo nuo atsitiktinės artilerijos sviedinio skeveldros, B. Krivickas ir M. Indriliūnas – kovodami partizaninį karą prieš sovietinius okupantus. E. Bradūnaitė-Aglinskienė sakė, kad šių iškilių asmenybių atminimas K. Bradūnui visą gyvenimą buvo tarsi įkvėpimo šaltinis tiek kūryboje, tiek dirbant lietuvybės išsaugojimo labui. 

K. Bradūnas su žmona Kazimiera savo vaikams sugebėjo įskiepyti mintį, kad žmogui nereikia daug materialinių dalykų. Daug svarbesnis yra dvasinis turtas, savo istorijos, tautosakos žinojimas, galimybė kalbėti gimtąja kalba, tad grįždami į Lietuvą 1994 m. Bradūnai parsivežė tik knygas, paveikslus ir laiškus.

Baigiantis susitikimui viešnia paaiškino, kaip ji pati ir rašytojas K. Bradūnas yra susijęs su mūsų kraštu. Pasak E. Bradūnaitės-Aglinskienės, lankydamasi lietuvių emigrantų, išvykusių į JAV po Pirmojo pasaulinio karo, namuose matydavo paveikslus su Kražių skerdynių vaizdais, o pats K. Bradūnas artimai bendravo su Kelmėje gimusiu rašytoju Icchoku Meru. Jo laiškų kopijas E. Bradūnaitė-Aglinskienė padovanojo bibliotekai.

Share Button


lapkričio 11, 2019

Projekto partneriai – Kinderhaus Wirbelwind Kirchstraße iš Vokietijos. Tarptautinio projekto trukmė – nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 […]

lapkričio 8, 2019

Startuoja pirmoji Lietuvoje inovacijų kūrimo programa moterims „Women for Global Challenges“, kurios metu 200 profesionalių įsitrauks į tvarių inovacijų kūrimą. […]

lapkričio 8, 2019

„Po „Petro imperatorės“ pasirodymo labai daug sužinojau apie mus pačius. Pamačiau, koks vis dar gajus mąstymas schemomis, galvojimas, kad vergas, […]

lapkričio 5, 2019

Struvės geodezinis lankas – išskirtinis žmogiškųjų vertybių mainų, vykusių bendradarbiaujant užsienio šalių mokslininkams, ir technologijų dermės pavyzdys. Į UNESCO Pasaulio […]

lapkričio 5, 2019

Centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Jau ne pirmą mėnesį viešojoje erdvėje netyla […]

spalio 29, 2019

Lietuvoje prieš 30 metų, 1989 m. spalio 24 d., istorijos mylėtojams į rankas pateko pirmasis laikraščio „Voruta“ numeris, kurio paantraštėje […]

spalio 24, 2019

XIX a. I pus. Gargždų dvaras atiteko baronams Renėms. Valdant tėvui Feliksui Renei, o vėliau jo sūnui Eugenijui Renei (1830-1895), […]

spalio 17, 2019

13-asis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet savo žiūrovus skatino nestatyti sienų bei permąstyti MES ir JIE […]

rugsėjo 29, 2019

Rugsėjo 23-29 dienomis Ukrainos rytinėje dalyje, prie pat skiriamosios linijos, esančiame Stanytsia Luhanska mieste vyksta pirmasis lietuvių ir ukrainiečių dailininkų […]

rugsėjo 24, 2019

Rugsėjo 21 d. Kelmėje vyko iškilminga paminklo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjui Vladui Putvinskiui-Pūtviui atidengimo ceremonija ir Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo […]