8 lapkričio, 2022
Sociologė prof. dr. Audronė Telešienė, KTU SHMMF mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“

Sustabdyti klimato kaitos mums nepavyko. Kas toliau?

Vidutinė temperatūra pasaulyje kyla greičiau nei planuota. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie klimato kaitos padariniai lems vis didesnius praradimus ir žalą. Jungtinių tautų klimato kaitos konferencijoje COP27 prasidėsiančioje lapkričio 6 d. Egipte renkasi 198 pasaulio šalys tartis, ką dėl to daryti.

A. TelešienėŠiemet minime 30 metų nuo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos patvirtinimo. Tuo pačiu minime 7-us metus nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo, kuriame pasaulio valstybės įsipareigojo imtis veiksmų, kad klimatas nesušiltų daugiau nei mokslininkų nustatyta saugi riba, t. y. ne daugiau nei 2°C, o pagal geriausią scenarijų, neviršytų 1.5°C.

Šiuo metu, palyginus su ankstesniu šimtmečiu, vidutinė temperatūra sušilo jau 1.2°C. Nors kasdieniame mūsų gyvenime 1.5°C neatrodo daug, kai kurioms ekosistemoms ir gamtiniams procesams tai gali reikšti kritinę ribą, kurią peržengus net mokslininkai negali tiksliai nusakyti laukiančių padarinių.

Nepavykę siekiai stabdyti vidutinės temperatūros kilimą

Įvertinus pasiektą kovos su klimato kaita progresą bei tolesnius šalių įsipareigojimus, nustatyta, kad Paryžiaus susitarimo įgyvendinti nepavyks. Turimų nacionalinių įsipareigojimų nepakanka. Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra pakils 2.5°C. Pesimistinėmis prognozėmis – klimatas šils dar smarkiau.

Pagal dabartines tendencijas ir įsipareigojimus, emisijos iki 2030 m. ir toliau augs, maždaug 11 proc. Nors reiktų šias emisijas 45 proc. sumažinti tam, kad pavyktų sustabdyti vidutinės temperatūros augimą bent iki anksčiau susitartos ribos.

Skirtingų sričių ekspertai sutaria, kad klimato kaita yra pagrindinė grėsmė, neigiamai paveiksianti mūsų gyvenimus per artimiausius dešimtmečius. Tai pasaulinė didžiulio masto kompleksinė grėsmė, tad visos pasaulio valstybės kasmet renkasi aptarti, kaip kiekvienai jų sekasi kovoti su klimato kaita. 

Šiais metais Jungtinių tautų klimato kaitos konferencija COP27 vyksta lapkričio 6–18 d. Šarm el Šeiche, Egipte.

Nacionaliniai įsipareigojimai

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas nubrėžia bendrus siekius. Tačiau kiekviena šalis įsivertina savo galimybes bei ambicijas ir pasitvirtina nacionalinius įsipareigojimus. Prieš COP 27 susitikimą 24 šalys pateikė patikslintus nacionalinius įsipareigojimus.

Įdomu tai, kad ES šalių-narių įsipareigojimai yra pateikiami bendrai, visų narių vardu. Šiame dokumente įvardinta bendra ES ambicija iki 2030 m. 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (lyginant su 1990 m. lygiu). Atsižvelgdama į pastarojo meto tendencijas ES savo ambiciją didino. ES yra patvirtinusi įsipareigojimą iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu.

Šiemet ES pavyzdžiu seka bei klimato kaitos įsipareigojimus didina ir kitos didžiosios pasaulio šalys. Pavyzdžiui, Indija įsipareigojo iki 2070 m. tapti klimatui neutralia šalimi. O JAV paskelbė didžiausią visų laikų investicijų programą klimato kaitos veiksmams finansuoti.

Kaip klimato kaitos susitarimus paveikė krizės?

Krizės, tokios kaip Rusijos karas Ukrainoje, energetinė krizė, maisto krizė, paspartina dekarbonizaciją bei duoda papildomų motyvų žaliosioms transformacijoms pasaulyje. Pavyzdžiui, reaguodama į Rusijos karo Ukrainoje sukeltus sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriame numatyti veiksmai, kaip greičiau atsisakyti iškastinio kuro ir pasiekti nepriklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių. Šiame plane numatyti veiksmai apima energijos taupymą, švarios energijos gamybą bei energijos tiekimo diversifikaciją.

Skirtingos vienu metu besiplėtojančios krizės viena kitą pastiprina. Rizikos tampa viena kitos daugikliais. Dėl Rusijos sukelto karo stringa grūdų tiekimas. Tai didina įtampas valstybėse, kuriose ir taip dėl su klimato kaita siejamų reiškinių, tokių kaip sausros ir karščio bangos,  susiduriama su maisto stoka. Neišspręstos įtampos gali virsti naujomis migracijos bangomis, tik šiuo atveju jau kalbėsime apie klimato pabėgėlius.

Dėl persidengiančių krizių ir nemąžtančių geopolitinių, energetinių ir maisto saugumo rizikų, COP27 neabejotinai bus kalbama apie ateities energetiką, atsinaujinančius energijos išteklius, maisto bei geriamojo vandens prieinamumą, pagalbą humanitarinių krizių akivaizdoje.

Apie ką šalys kalbėsis Egipte?

Paprastai klimato kaitos konferencijose šalys tariasi dėl klimato kaitos mažinimo veiksmų. Tai veiksmai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tačiau šiais metais laukiama esminių pokyčių dviem aspektais: dėmesiu konkretiems sprendiniams, bei dėmesiu iki šiol mažiau svarbiomis laikytoms temoms.

COP27 šūkis skelbia: nuo įsipareigojimų prie veiksmų ir priemonių. Ankstesniais metais buvo pasiektas reikšmingas proveržis užtikrinant, kad visos pasaulio šalys įsipareigotų dėl klimato kaitos. Žinoma, ambicijos labai skiriasi. Tačiau svarbiausia – kad įsipareigojo visi. Net šalys, stabdžiusios dalyvavimą Paryžiaus susitarime, pavyzdžiui kai Donaldas Trumpas sustabdė JAV dalyvavimą, ilgainiui sugrįžo į susitarimą. Joe Biden sugrąžino JAV į Paryžiaus susitarimą pirmomis savo prezidentavimo valandomis.

Šiemet skelbiama apie naują etapą – daugiau dėmesio konkretiems sprendimams, gerosioms praktikoms bei konkrečioms efektyvioms priemonėms. Įdomu bus stebėti, kas bus aptarta ir susitarta šioje srityje.

Antras naujas ir svarbus dalykas COP27 – daugiau dėmesio bus skirta prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmams bei klimato teisingumo temoms.

Vis daugiau šalių į savo klimato kaitos nacionalinius įsipareigojimus įtraukia lyčių lygybės aspektus. Tyrimai rodo, kad moterys žymiai dažniau nukenčia nuo klimato kaitos padarinių, ypač besivystančiose šalyse. Šalys savo nacionaliniuose įsipareigojimuose vis dažniau remiasi vietos bendruomenių ir vietinių mažų tautų perspektyvomis. Tačiau svarbiausia naujiena – kad net 80 proc. šalių didina dėmesį prisitaikymui prie klimato kaitos. Stiprėja supratimas, kad klimato kaitos padariniai yra neišvengiami. Net jei pavyktų sumažinti klimato kaitą, kai kurie procesai, pavyzdžiui vandenynų vandens lygio kilimas, kylanti temperatūra, yra nebesustabdomi. Tad būtina paruošti šalių gyventojus, pramonę bei infrastruktūrą. Kitaip tariant – būtina prisitaikyti prie klimato kaitos.

COP27 matysime ir diskusijas, kuriose prisitaikymo prie klimato kaitos srityse labiausiai reikia finansavimo. Kalbama apie tokias sritis kaip maisto gamyba ir mitybos saugumas, gėlo vandens resursai, miestų teritorijos, žmonių sveikata, pakrančių zonos, įvairūs ekonominiai sektoriai ir t.t.

Klimato teisingumas. Kas turi atlyginti klimato kaitos sukeltus nuostolius bei žalą?

Klimato kaitos sukelti padariniai, pavyzdžiui, dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai, sausros, vandens lygio kilimas, lemia nuostolius jau šiandien. Jungtinių tautų Afrikos ekonominės komisijos duomenimis, Afrikos valstybės jau dabar prisitaikymui prie klimato kaitos skiria nuo 2 iki 9 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra daugiau nei skiriama kai kurioms kitoms kritiškai svarbioms paslaugoms, pavyzdžiui, sveikatos ar švietimo sektoriuose. Svarbu pabrėžti, kad už klimato kaitą labiausiai yra atsakingos turtingosios šalys. Tad nuostolių ir žalos kompensavimas išties kelia klimato teisingumo dilemų.

Turtingosios šalys iki šiol vangiai įsipareigodavo dėl žalos atlyginimo ir kompensacijų, arba dėl paramos klimato kaitos prisitaikymo veiksmams besivystančiose šalyse. O kai įsipareigodavo, sunkiai pažadus išpildydavo. Pavyzdžiui, turtingosios šalys pilnai neįvykdė dar 2009 m. duoto įsipareigojimo finansuoti klimato kaitos prisitaikymo veiksmus besivystančiose šalyse bent 100 mlrd. JAV dolerių. COP27 bus tariamasi dėl finansavimo periodo po 2025 m.

Lyginant su kitomis pasaulio ekonomikomis, ES prisideda bene daugiausiai. 2020 m. ES skyrė daugiau nei 23 mlrd. Eur klimato kaitos veiksmams remti besivystančiose šalyse.


21 balandžio, 2024

60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristatė Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir Marijos Teresės […]

20 balandžio, 2024

JAV Atstovų Rūmai šeštadienį po kelis mėnesius trukusios blokados pritarė milijardinei paramai Rusijos užpultai Ukrainai. Parlamentarai priėmė atitinkamą įstatymo projektą, […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

19 balandžio, 2024

Pristatyta pirma lietuviška iš saulės pagamintą elektrą kaupianti išmanioji baterija „Nova“, kurią jau gali įsigyti gaminantys buitiniai vartotojai ir smulkus […]

19 balandžio, 2024

Nors orai šiluma nelepina, tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją […]

19 balandžio, 2024

Nuo šių mokslo metų pradėję veikti aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai buria švietimo pagalbos specialistų komandas ir jau gali padėti […]

Lietuvos suaugusiųjų rinktinė Europos čempionate / LSŠF nuotr.
18 balandžio, 2024

Prie stulbinančių Lietuvos sportininkų pasiekimų prisidėjo ir mūsų šalies šokėjai. Per pastarąsias kelias dienas Pasaulio sportinių šokių federacija (WDSF) surengė […]

Potvynių siaubiamoje Pietų Rusijoje ir Šiaurės Kazachstane tęsiamos evakuacijos / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Rusija pradėjo naujas evakuacijas iš Vakarų Sibiro miestų ir kaimų, kuriems gresia niokojantys potvyniai. Kazachstano prezidentas  Kasymas Žomartas Tokajevas […]

O. Scholzas paragino Kiniją panaudoti savo „įtaką“ Rusijai, kad ši nutrauktų karą Ukrainoje / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sakė paraginęs Xi Jinpingą spausti sąjungininkę Rusiją, kad ji nutrauktų „beprasmį“ karą Ukrainoje, ir pranešė, […]

Graikijoje įžiebta Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių ugnis / EPA-ELTA nuotr.
17 balandžio, 2024

Antradienį Graikijoje, Senovės Olimpijoje, buvo įžiebta šią vasarą Paryžiuje vyksiančių olimpinių žaidynių ugnis. Debesuotas dangus sutrukdė pagal tradiciją įžiebti ugnį […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

16 balandžio, 2024

Prognozuojama, kad Ispanijos turizmo sektorius 2024 m. vėl gaus rekordiškai dideles pajamas, antradienį pareiškė turizmo asociacija „Exceltur“. Ji pridūrė, kad […]

R. T. Erdoganas, EPA-ELTA nuotr.
16 balandžio, 2024

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu yra pagrindinis pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš […]

16 balandžio, 2024

Kaip nepalanki pasaulio geopolitinė situacija, kariniai konfliktai paveikė rinkas, investuotojų pasirinkimus, akcijų, valiutų ir naftos kainas, kalbiname du VILNIUS TECH […]

16 balandžio, 2024

Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ Ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

16 balandžio, 2024

Ekrano laiko ribojimas vaikams – neretai tik iliuzija. Mažųjų noras tęsti kovas įtraukiančiuose žaidimuose, žiūrėti „TikTok“ filmukus ar tiesiog susirašinėti […]

15 balandžio, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, tęsdamas tradicines darbo dienas regionuose, su komanda dirbo Šakių rajone. Šalies vadovas susitiko su […]

Bronis Ropė, Europos Parlamento narys
15 balandžio, 2024

Ar neužilgo netapsime tik vieno ar kelių miestų valstybe, jei pro pirštus žiūrėsime į regioninę politiką? Juk, kiekvienas nepritrauktas ir […]