22 kovo, 2017
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Svarbiausia mokesčių reforma – kaip nepri(si)dirbti

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų.

Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Kodėl reikia sujungti įmokas?

Jei žmogus uždirba minimalų atlyginimą, „į rankas“ jis gauna 335 eurus, o darbdaviui tai atsieina 500 eurų. Pagal dabartinę tvarką laikoma, kad darbuotojas „Sodrai” sumoka 35 eurus, o darbdavys – 120 eurų. Tačiau toks padalinimas į darbuotojo ir darbdavio įmoką neturi jokios ekonominės prasmės. Pirma, įmokos sumokamos už darbuotojo socialines garantijas (pvz., pensiją, draudimą nuo nedarbo ir t.t.), t.y. šių įmokų naudos gavėjas yra darbuotojas, o ne darbdavys.

Antra, realiai tie pinigai nuskaičiuojami nuo darbuotojo sukurtos vertės. Samdydami darbdaviai vertina, kiek jiems iš viso atsieina darbuotojas, o ne tai, kiek darbuotojas gaus „į rankas“. Tai, kad įmoka oficialiai pavadinta „darbdavio Sodros įmoka“, dar nereiškia, kad ją ekonomiškai sumoka darbdavys, o ne darbuotojas.

Toks beprasmis įmokos padalinimas sukuria tris iliuzijas. Pirma, vietoje normalių atlyginimo „iki” ir „po mokesčių” mes turime, tris lygmenis: „į rankas“, „ant popieriaus“ ir „darbo vietos kaina“. Antra, dalis politikų, spėju, patys patiki, kad „darbdavio Sodra“ kainuoja darbdaviui, o ne darbuotojui. Iš čia, matyt, ir kyla pasvarstymai, kad Lietuvoje yra per maži mokesčiai, ar, kad, pvz., padidinus darbdavio „Sodros įmoką”, nukentės ne darbuotojas, o darbdavys.

Trečia, tai suklaidina ir dalį darbuotojų. Jei darbuotojai patiki, kad mokesčius moka ne jie, o darbdavys, tai ir darbas „už vokelį“ nebeatrodo toks prastas dalykas. Logika veikia maždaug taip: „aš nieko blogo nedarau, nes mokesčius nuslepia darbdavys“ ir „kadangi nuslepiama „darbdavio Sodra“, tai su manimi tai nesusiję.“

Liūdna ironija, kad „darbdavio Sodra“ yra būtent tie pinigai, kurie eina darbuotojo, o ne darbdavio pensijai. Nuslėpdamas mokesčius, darbuotojas mažina savo, o ne darbdavio pensiją. Aišku, mokesčių sujungimas neišspręs visos šešėlinės ekonomikos problemų, bet tai būtų žingsnis teisinga linkme.

Kaip sujungti?

Kuo situacija sujungus įmokas nuo esančios dabar? Jei viskas bus atlikta teisingai, tai darbuotojas „į rankas” gaus tiek pat, darbdaviui darbuotojas kainuos irgi tiek pat, o ir valstybė mokesčių surinks tiek pat. Vienintelis dalykas, kuris pasikeis – vietoje 35 eurų „darbuotojo Sodros”, ir 120 eurų „darbdavio Sodros“ bus viena – 155 eurų „Sodros” įmoka. Kaip ir seniau, tuos pinigus į „Sodros” sąskaitą perves darbdavys.

Pasikeis apskaita. Jei anksčiau minimalią algą uždirbančio darbuotojo darbo sutartyje buvo įrašytas atlyginimas „380 eurų“ (iš čia ir pasakymas „atlyginimas ant popieriaus“), tai po sujungimo tas „380” pavirs „500 eurų“. Kaip ir kodėl? Tiesiog „darbdavio Sodros” įmoka – 120 eurų – turės persikelti į atlyginimą, įrašytą darbo sutartyje.

Kai kas baiminasi, kad darbdavys vietoje „500“ įrašys „400“, t.y. nepadidins atlyginimo sutartyje ta suma, kuria darbdaviui sumažės darbdavio „Sodros” įmoka. Paprasčiausias sprendimas, kad to nebūtų numatyti įstatymu, panašiai, kaip įsivedus eurą, atlyginimai litais buvo konvertuoti į atlyginimus eurais.

Čia kyla ir kita baimė – kad pasinaudodama šiuo sujungimu, valdžia padidins mokesčius. Baimė nėra nepagrįsta. Jei visų žmonių atlyginimai neatskaičius mokesčių padidinami darbdavio „Sodros” įmoka, o mokesčio tarifas yra nekeičiamas, tai kiekvienas sumokėsime daugiau mokesčių. Štai pavyzdys: dabar minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbantis žmogus sumoka 10 eurų gyventojų pajamų mokesčio, o nepakeitus skaičiavimo formulės, po sujungimo sumokėtų jau 37 eurus.

Tam, kad išvengtume mokesčių padidinimo, sujungimą reikia atlikti sąžiningai. Visus mokesčių ir įmokų tarifus reikia sumažinti tokia proporcija, kuria didėja atlyginimas neatskaičius mokesčių, o neapmokestinamojo pajamų dydžio – padidinti. Tuomet iš esmės niekas nesikeis nei darbuotojui, nei darbdaviui, nei valstybės biudžetui.

Kaip išvengti klaidų?

Įgyvendinant kiekvieną reformą galima pri(si)dirbti. Vienas iš ore sklandančių pasiūlymų: pasinaudojant sujungimu – smarkiai sumažinti „Sodros” įmoką ir pakelti gyventojų pajamų mokesčių tarifą. Sklandė net pasiūlymų gyventojų pajamų mokestį kelti nuo dabar galiojančių15 proc. iki 29 proc. Logika čia yra ta, kad dirbantiems pagal darbo sutartis nuo to nei šilta nei šalta, o visi, kieno pajamos (ar dalis pajamų) yra apmokestinamos tik gyventojų pajamų mokesčiu, mokėtų daug daugiau.

Tačiau gyventojų pajamų mokesčio tarifo pakėlimas būtų klaidingas žingsnis. Labiausiai jis kirstų dirbantiems pagal verslo liudijimus ar gaunantiems pajamas iš dividendų, turto nuomos ir pan., kurių mokesčių našta išaugtų dvigubai. Dar daugiau, iš tokio pakėlimo naudos biudžetui būtų nedaug arba jokios, o Lietuvos investicinis patrauklumas – kristų. Jei kas nors nori padidinti GPM tarifą savarankiškai dirbantiems ar verslininkams, tai daryti reikia atskiru veiksmu, atvirai ir skaidriai. Mokesčių didinimas slapstantis už Sodros įmokų sujungimo iškreiptų visą reformos esmę – padidinti mokesčių skaidrumą ir paskatinti žmones juos mokėti.

Kita alternatyva – nejudinti 15 proc. GPM tarifo, tačiau atitinkamai sumažinti „Sodros” įmokas. Nei darbuotojui, nei verslininkui niekas nepasikeistų, tačiau valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, o „Sodra” – mažiau. Tai išspręstų pusę klausimo, iš kur valstybės biudžete atrasti pinigų finansuoti bazinę pensiją iš valstybės, o ne iš „Sodros” biudžeto. Nors reikia nepamiršti, kad „Sodros” įmokų sujungimas ir bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą yra dvi atskiros reformos, kurių tikslų ir sprendimų nereikia maišyti.

Taigi, pažiūrėjus profesionaliai – viskas įmanoma. Ir sujungti „Sodros” įmokas nedidinant GPM tarifo, ir bazinę pensiją mokėti iš valstybės, o ne „Sodros” biudžeto. Svarbiausia kad pakeitimas būtų vykdomas sąžiningai. O tai reiškia, pirma, jokių mokesčių didinimo ir, antra, jokių atlyginimų mažinimo. Net neabejoju, kad verslas įsipareigotų laikytis antrosios taisyklės (o net jei nesilaikytų, yra administracinių būdų tam užtikrinti). Tik ar pati valdžia pasirašys laikytis pirmosios taisyklės, t.y. nekelti mokesčių?


Andrius Navickas
25 vasario, 2021

Religijos tyrinėtojas Pyteris Bergeris, kalbėdamas apie visuomenės susiskaldymą, papasakojo tokį anekdotą: „Kartą Airijoje į barą užeina vyras ir barmenas jo […]

24 vasario, 2021

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis […]

Vytautas Sinica
22 vasario, 2021

Valdančiosios koalicijos partijos laimėjo rinkimus žadėdamos kovoti už mažumas ir prieš prigimtinę vyro ir moters šeimą. Dabar žiniasklaidoje pristatomi konkretūs […]

19 vasario, 2021

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vien išgirdus žodį – onkologija – daugelį apima baimė, atmetimas, noras vengti šios temos. Po šiuo […]

19 vasario, 2021

Šiandien Vidaus reikalų ministerijos vadovybė – ministrė Agnė Bilotaitė ir viceministrai – nuotoliniu būdu dalyvavo išplėstiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) […]

Šiaulių meras Artūras Visockas
19 vasario, 2021

Šiaulių miesto savivaldybė pastaraisiais metais skyrė nemenkas sumas biudžeto lėšų kurdama aplinką ir užtikrindama paslaugas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Buvo […]

Seimo narys Linas Slušnys
17 vasario, 2021

Seimo valdyba pritarė darbo grupės sudarymui dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo parengimo. Kaip buvo teigiama Seimo valdybos posėdyje, Psichologų praktinės […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
15 vasario, 2021

Nepriklausomos Lietuvos atsiradimas agresyvių Rusijos, Vokietijos, Lenkijos pašonėje 1918 metais – tikra Viešpaties dovana. Tereikėjo mažyčio tarptautinės situacijos kryptelėjimo į […]

Guoda Burokienė
15 vasario, 2021

Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams – lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir […]

Andrius Navickas
10 vasario, 2021

Popiežius Pranciškus šiais metais ragina įdėmiai apmąstyti šventojo Juozapo, Jėzaus Kristaus globėjo, pavyzdį.  Kuo mums šiandien gali būti svarbus Juozapas? […]

Europos Parlamento narys Bronis Ropė
9 vasario, 2021

Kas šventiniu laikotarpiu pirkote iš smulkiųjų verslininkų? Pasirinkimo turėjome apsčiai. Internetinė erdvė mirgėjo masinės prekybos pasiūlymais, taip pat visomis išgalėmis […]

Neringos meras Darius Jasaitis
8 vasario, 2021

Reaguodamas į reikalavimą nugriauti net 6 statinius Neringoje, kai neatsižvelgiama į galimybę sudaryti taikos sutartis ir tokiu būdu išvengti finansinės […]

Seimo narė Guoda Burokienė
8 vasario, 2021

Chaosas, prasta komunikacija ir pavienių ministrų tušti pažadai. Taip iš šalies atrodo Vyriausybės pastangos spręsti karantino atlaisvinimą. Visą praėjusią savaitę […]

5 vasario, 2021

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo socialinio tinklo paskyroje facebook pasidalino nuogąstavimais apie tai, kad tarnybos skelbia realybės neatitinkančią statistiką, […]

Seimo narys Valius. Ąžuolas
4 vasario, 2021

Pirmadienį Vyriausybė viešai kalbėjo ir žadėjo teikti siūlymą leisti dirbti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, taip pat atnaujinti grožio […]

2 vasario, 2021

Visuomenėje vis įsiplieskiant diskusijoms, noriu pasidalinti skaičiais ir argumentais, kurie padeda suprasti, kodėl egzaminų atsisakyti negalime. 1. Sprendimas vykdyti brandos […]

Seimo narys Linas Slušnys
29 sausio, 2021

Sausio 28 d. vykusioje nuotolinėje konferencijoje ,,Socialinis ir emocinis ugdymas psichikos sveikatai ir savižudybių prevencijai“ Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų […]

29 sausio, 2021

Vyriausybės sprendimas didinti norminę studijų kainą tuo pačiu mažinant valstybės finansuojamų studijų skaičių yra socialiai neteisingas, sako opozicinės Seimo Lietuvos […]

28 sausio, 2021

Laikinoji Seimo darbo grupė „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo COVID-19 epidemijos sąlygomis“ įsteigta baigiantis 2020-iesiems. Šios grupės tikslas – […]

27 sausio, 2021

Miškų įstatymo pataisos, siekiant apsaugoti mūsų miškus, nuo pat pradžių kėlė audringas diskusijas ir buvo nepriimtinos liberaliam Seimo flangui. Jis […]